Iš televizijos ekranų Lietuvos žiūrovams pažįstami M.Starkus ir V.Radzevičius „Šventoje karvėje“ vaidina save – du viduramžio krizės išvargintus bičiulius, išvažiavusius į Indiją ieškoti nušvitimo.
Kratydamiesi duobėtais keliais, kuriuose šeimininkauja kiaulės, šunys ir išprotėję sunkvežimių vairuotojai, įveikę tūkstančius kilometrų ir atsidūrę ant bedugnės krašto, draugai iš naujo atras tiesą apie gyvenimo prasmę ir tikrą vyrišką draugystę.
„Šis filmas pirmiausia apie tai, ką reiškia būti draugais“, – pabrėžė ir filmo režisierius Donatas Ulvydas po „Šventos karvės“ pristatymo žiniasklaidai antradienį. Lietuvos ekranuose filmo premjera numatyta gruodžio 12-ąją.
Scenarijus – iš gyvenimo
Filmo fabulą kūrėjai jau yra atskleidę išankstiniuose pranešimuose, tad paslapties neišduosime ją priminę.
Savigraužos iškankintas Vytaras išvyksta į Indiją ieškoti gyvenimo prasmės ir ten dingsta. Marčius, staiga supratęs, kad gyvenimas (ir alus) be bičiulio prarado gerą dalį skonio, išsiruošia jo ieškoti. Atvykęs į Delį Marčius sutinka Vasu, kuris prižada, kad surasti Vytarą Indijoje nebus jokių problemų. Bet jeigu indas tau sako „jokių problemų“, tai reiškia, kad tavo problemos ką tik prasidėjo...
Taip ir prasideda kelionė per spalvingą, keistą ir egzotišką šalį, kupina linksmų nuotykių ir padejavimų bei pakrizenimų apie viduramžio
krizę.
„Vaidinau net tris personažus: sudėtingą asmenybę Starkų, Kalėdų Senelį ir briedį“, – iškart po filmo peržiūros sakė M.Starkus.
Pasak jo, nors būti savimi atrodo paprasta, kine vis tiek tenka įsijausti į vaidmenį.
Filmo scenarijų rašė nuolatinis M.Starkaus ir V.Radzevičiaus kelionių dalyvis Jonas Banys.
„Per tuos metus jis mus taip gerai pažino, kad skaičiau scenarijų ir galvojau – štai kokią gyvatę užantyje užsiauginom! Viskas, ką kadaise esi sakęs, pagalvojęs, visos silpnumo akimirkos, visi intymūs momentai - viskas čia sudėta, sukompresuota ir dar nupeckiota ryškiausiomis spalvomis“, – dar filmavimo metu juokaudamas kalbėjo M.Starkus.
Ar filme pasakojama istorija apie Martyno ir Vytaro išgyvenamą viduramžio krizę tikra, ar jiems pavyko ją įveikti?
Vyrai neslėpė, kad tokios mintys, kurios garsiai nuskamba filme, išties kartkartėmis sukasi galvoje. Juk visi einame ne jaunyn, visi
susimąstome, kiek mums liko metų, mėnesių, dienų, ar dar bus kokių nors pirmųjų kartų...
„Kartu su personažais išgyvenome krizę“, – teigė V.Radzevičius ir dar surado naujadarą savo kartos nugyventam metui apibūdinti: „Kadaise buvo prarastoji karta, o mus pavadinčiau transformerių kartą – kiek visokių pokyčių, pervartų, persimainymų patyrėme!“
Emocijoms išreikšti griebiasi keiksmažodžių
Solidų žiupsnį druskos į filmą įberia šnekamoji kalba, kurioje yra gera dozė keiksmažodžių. Riebiais žodžiais keikėsi ne tik V.Radzevičius su M.Starkumi, bet netgi vaikų darželio auklėtoja (akt. Lina Rastokaitė) neišlaikė. Ar vyrai taip keikiasi ir gyvenime?
„Keikiamės kaip visi normalūs žmonės, – neslėpė M.Starkus. – Namuose prie vaikų ar eteryje nesikeikiame. Bet futbolo aikštėje, prie alaus nesame šventieji. Tai, kas filme nuskamba iš mūsų lūpų, vyksta natūraliai.“
Režisierius D.Ulvydas prisipažino, kad su kūrybine komanda svarstęs, kaip elgtis šiuo klausimu. Galiausiai paliko taip, kaip yra. Nors
filmas dėl to, ko gero, turės indeksą N-16, kino žiūrovams turėtų būti įdomu pamatyti šiuos du vyrus nuoširdžius, tokius, kokie jie iš tiesų yra gyvenime.
Ar turės pasisekimą Indijoje?
Į filmo premjerą atvyko svečiai iš Indijos – vieną pagrindinių vaidmenų sukūręs aktorius Mohitas Agarwalas ir prodiuseris Nipunas Sabharwalas.
Vasu vaidmens atlikėją M.Agarwalą kūrybinė komanda vadina tikru atradimu. „Nelengva rasti aktorių tokioje šalyje kaip Indija. Ten visi aktoriai, visi svajoja apie Bolivudą. Bet kai prodiuseris parodė Mohito nuotrauką, bedėme pirštu į ją ir neapsirikome“, – pasakojo D.Ulvydas apie aktoriaus pasirinkimą.
O V.Radzevičius pridūrė, kad dar vienas argumentas, kodėl komanda pasirinko Mohitą, buvo jo vardas: „Jį lengva įsiminti, nes primena kokteilio „Mojito“ pavadinimą.“
Savo ruožtu M.Agarwalas, sulaukęs lietuvių kvietimo vaidinti Indijoje kuriamame filme, palaikė tai pokštu, bet iš smalsumo atsakė į laišką. Dabar, kai filmas jau išeina į ekranus, kai Mohitas jame net užtraukia lietuviškai visiems pažįstamą „Ant kalno mūrai“, jam pačiam įdomu, kaip filmą priims indų žiūrovai.
„Manau, kad gerai“, – vylėsi svečias, nors V.Radzevičius suabejojo: mat „Šventoje karvėje“ mažai dainų, o indų žiūrovai jas dievina. Net siaubo filmuose jų būna bent aštuonios.
O režisierius D.Ulvydas prisiminė, kaip vežė į Indiją rodyti savo filmą „Tadas Blinda. Pradžia“ ir buvo nustebintas tenykščių kino teatrų: juose galima ne tik valgyti, bet ir pašokti.
Svečiai iš Indijos prisipažino, kad lietuvių žvilgsnis į jų šalies realijas privertė ir juos naujai pažvelgti į gerai pažįstamus dalykus, o Indija savo ruožtu koregavo lietuvių darbą: pagal scenarijų buvo numatyta, kad M.Agarwalo personažas Vasu po ilgos kelionės grįžta namo pas žmoną namo, apsikabina, karštai pasibučiuoja. Tačiau musulmoniško kvartalo gyventojai, išvydę filmuojant šią sceną, pakėlė triukšmą – jiems atrodė, kad lietuviai kuria pornografinį filmą. Teko apsiriboti meiliu apsikabinimu.
Žiūrovus vilios žinomi vardai
D.Ulvydas Lietuvos žiūrovams pažįstamas kaip filmų „Tadas Blinda. Pradžia“, „Kaip pavogti žmoną“, „Valentinas vienas“ kūrėjas. Tie, kurie matė šiuos filmus, maždaug gali įsivaizduoti ir „Šventą karvę“.
Nėra čia nei didelių filosofijų, nei psichologijų, nei graudaus kartėlio ar liūdno susimąstymo. Platintojai jo žanrą apibūdino kaip kino humoreską, pačiai kūrybinei komandai patiktų Bolivude vartojamas terminas „Masala Movie“, reiškiantis pramoginį, poilsinį, gerų emocijų kupiną filmą, kartu siunčiantį ir šiokią tokią prasmingą žinutę.
Bet pagrindinius vaidmenis atliekantys Lietuvoje puikiai žinomi žmonės, ko gero, bus masalas žiūrovams. Jie galės pamatyti, kaip gyvena, kaip kalba, bendrauja Vytaras ir Martynas, kai aplink nėra kamerų. O kam neįdomu pažiūrėti pro rakto skylutę, kai garsūs žmonės nusimeta kaukes? Juolab kad epizoduose čia dar šmėkšteli ir Marijonas Mikutavičius, Andrius Bialobžeskis, Maksas Melmanas...
Filmo „Šventa karvė“ anonsas