„Naujasis Baltijos kinas“ - tai konkursinė Baltijos šalių trumpametražių filmų programa, puikiai įsiliejusi į Europos šalių kino
forumo „Scanorama“ žemėlapį. Jau šeštus metus vykstančioje programoje „Scanorama“ pristato naujausius Baltijos šalių trumpametražius filmus, kurių autoriams „Naujojo Baltijos
kino“ konkursas neretai tampa tramplinu į didįjį kiną.
- „Scanorama“ rengiama jau dvyliktą kartą, konkursas - šeštą. Kaip kilo jo sumanymas ir kodėl pasirinkti trumpametražiai filmai? - pasiteiravau „Naujojo Baltijos kino“ koordinatorės Jūratės Samulionytės.
- Konkurso idėja kilo festivalio direktorei Gražinai Arlickaitei. Pirmasis šio renginio siekis - atrasti naujų talentų ir juos paskatinti. Pradėti nuo ilgametražių filmų retai kam pavyksta. O trumpo metražo juostos kaip tik patogios debiutui.
Konkurso nugalėtojas, įvertintas kompetentingos tarptautinės žiuri, apdovanojamas galimybe naudotis 30 tūkst. litų vertės kino gamybos paslaugomis būsimam kino projektui. Geriausiam lietuvių režisieriaus filmui skiriamas 10 tūkst litų piniginis prizas. Tai tarsi paskata eiti toliau.
Antra vertus, konkursas - ne tik tramplinas jaunimui. Sykiu tai erdvė drąsioms ir novatoriškoms kino profesionalų idėjoms, formos paieškoms, kurių jie kol kas nesiryžta perkelti į ilgametražes juostas.
Štai ir šiemet konkurse dalyvauja patyrusi latvių režisierė Laila Pakalninia, kuri pristato vos dviejų minučių filmą ir įrodo, kad minčiai, emocijai išreikšti gali užtekti ir tiek laiko. L.Pakalninios „Trumpas filmas apie gyvenimą“ - vieno kadro filmas apie futbolo rungtynes, kuriame pamatai visą spektrą emocijų.
- Konkursas vyksta šeštus metus. Kiek žinau, „Scanorama“ paprastai stebi savo autorių tolesnį kūrybinį kelią. Kaip klostosi jų likimas?
- 2012 metais konkursą laimėjo Ivanas Pavljutškovas iš Estijos, o šiemet jis rodys naują filmą, vadinasi, toliau kuria.
Andriaus Blaževičiaus „Dešimt priežasčių“ 2011 buvo pripažintas geriausiu lietuvišku filmu. Gautą prizą jis investavo į naują savo
projektą ir dabar, kiek žinau, kuria ilgametražį filmą „Krizė“. Tikimės, kad ir mes būsime prie jo šiek tiek prisidėję.
- Kokia šių metų programa? Kartais net specialiai nieko nerenkant išryškėja kokios nors tendencencijos. Koks vaizdas šiemet?
- Konkursinėje programoje 15 filmų - 5 lietuvių, 2 latvių ir 8 estų. Kažkodėl latvių visada būna mažiausiai, šiemet - ypač mažai, o estų - daugiausia ir labai skirtingų žanrų: dokumentiniai, vaidybiniai, animaciniai. Pastaruosiuose pastebima simbolių, metaforų kalba,
išskirianti estų filmus šių metų programoje.
Visi penki lietuvių filmai šiemet vaidybiniai ir visiems būdinga panaši tematika - vyro ir moters santykiai, žmonių bendravimas, ryšys arba jų nesusikalbėjimas. Į akis krinta džiuginanti detalė - labai organiška, natūrali tiek jaunųjų, tiek patyrusių lietuvių aktorių vaidyba. Neretai skambėję priekaištai lietuvių kinui dėl dirbtinės vaidybos šįkart tikrai būtų nepagrįsti.
„Scanorama“ laikosi nuostatos, kad visi į programą įtraukti lietuviški filmai būtų premjeriniai. Tačiau kartai atsitinka taip, kad pasaulinė premjera aplenkia nacionalinę. Šiemet toks režisieriaus Karolio Kaupinio „Triukšmadarys“, dalyvavęs Lokarno tarptautiniame kino festivalyje, kuriame lietuvių filmai nerodyti jau daug metų.
„Triukšmadario“ scenarijaus pagrindu tapo tikra istorija, kaip vienoje Vilniaus mokyklų nuspręsta pakeisti skambutį ir buvo renkamas naujas. Režisierius pasakojo, kad renkant skambutį buvo tiek entuziazmo dėl Lietuvos vakarietiškumo, dėl to, kad reikia atitikti tam tikrus standartus, reikia, kad nebūtų taip, kaip buvo, kad būtų kas nors kitaip. O kaip? Skambutis režisieriui atrodė įdomi istorija, bet pradėjus rašyti scenarijų po truputį skambutis traukėsi ir atsirado laukimo tema. Galutinis rezultatas ir yra tas pavojaus, kuris taip niekada ir neateina, laukimas. Pagrindinį mokyklos direktoriaus vaidmenį kuria aktorius Valentinas Masalskis.
Be K.Kaupinio „Triukšmadario“, konkurse varžysis Marijos Stonytės „Kelių eismo taisyklės“, Marijos Kavtaradzės „Man dvim keli“, Roberto Neveckos „Džiunglės“, Jurgos Zabukaitės „Romantiniai paukščio kliedesiai“.
- Ar žiūrovus domina trumpametražiai filmai? Kaip pavyko po pertraukos atgaivinta „Scanoramos“ trumpametražių filmų naktis?
- Per trumpametražių filmų naktį buvo užpidyta daugiau negu pusė didžiosios salės - kino teatre naktį praledo apie 300 žmonių. Tai
visai neblogai.
Konkursinė Lietuvių programa visada sulaukia susidomėjimo, todėl ir rodome ją didžiojoje salėje. Latvių, estų filma galbūt domina šiek tiek mažiau, nežinau, kodėl žiūrovams neįdomu, ką daro mūsų kaimynai. Nors pamažu tas smalsumas tarsi didėja, ypač - jaunimo.
Iš 55 filmų atrinko penkiolika
Pagrindiniai konkursinės programos atrankos kriterijai - filmo meninė kokybė bei profesionalumas.
Programa neriboja žanrų įvairovės, siekia pristatyti ir vaidybinius, ir animacinius, ir dokumentinius, ir eksperimentinius filmus.
Šiemet lietuviai pateikė 25 filmų paraiškas, latviai - 7, estai - 23. Iš viso 55 filmai, iš kurių trijų žmonių komisija atrinko 15.
Konkursinėje žiuri dirbs kino istorikas ir kritikas, vienas „Berlinale“ programos „Jaunojo kino forumas“ įkūrėjų Ulrichas Gregoras, viena „Jaunojo kino forumo“ įkūrėjų Erica Gregor (abu iš Vokietijos), platinimo kompanijos „Must Kasi“ pirkimų vadovė Tiina Savi (Estija), Reikjaviko tarptautinio kino festivalio direktorė Hronn Marinosdottir (Islandija).
