Penkios „Sidabrinės gervės“, geriausio lietuviško filmo vardas, liaupsės užsienio kino festivaliuose ir tiesiamas kelias „Oskarų“ link.
Tokios sėkmės apgaubtas kino teatrus pasiekė I.Jonyno filmas „Lošėjas“, kurį Lietuva siūlo nominuoti „Oskaro“ apdovanojimui.
V.Kaniušoniui ir O.Mekas ši juosta buvo malonus iššūkis, rašo „Lietuvos ryto“ žurnalas „TV antena“.
– Vytautai, jums pasirengti filmavimui nebuvo pati lengviausia užduotis. Norėdamas gauti vaidmenį režisieriaus I.Jonyno prašymu per kelis mėnesius turėjote smarkiai sulieknėti.
V.Kaniušonis: Kai ėmėme kalbėti apie būsimą vaidmenį, buvau stambesnis. Režisierius paprašė šiek tiek sulieknėti. Nepasakė tiksliai kiek, tik norėjo, kad kūnas atrodytų stangresnis.
Ne vienoje scenoje teko apsinuoginti – turėjau atrodyti estetiškai. Per porą mėnesių atsikračiau 20 kilogramų.
Kasdien sportuodavau tris valandas, pakeičiau mitybos įpročius.
Išvydęs mane Ignas sakė, kad pranokau visus jo lūkesčius.
– Atsikratyti 20 kilogramų – išties drastiška.
V.Kaniušonis: Ketverius metus buvau vegetaras. Atsisakęs mėsos mečiau rūkyti, visiškai nevartojau alkoholio.
Pirmus mėnesius jaučiausi labai gerai, tačiau košės, riešutai ir kitas kaloringas vegetariškas maistas mano kūnui neišėjo į gera – priaugau daug svorio. Be to, kartais badaudavau, o paskui atsivalgydavau su kaupu.
Rengdamasis „Lošėjui“ vėl ėmiau valgyti mėsą, prisidegti cigaretę, pasitaikius progai neatsisakau taurės vyno.
– Kokios scenos filmavimo aikštelėje jums įsiminė labiausiai?
V.Kaniušonis: Turbūt sunkiausia buvo eiti pusnuogiam naktį per mišką. Vaidinau sumuštą, kūnas buvo nugrimuotas, todėl negalėjau apsirengti.
Tos scenos filmavimas prasidėjo vienuoliktą ryto, o baigėsi antrą valandą nakties. Tuomet lauke buvo vos dešimt laipsnių šilumos. Negalėjau pakelti šalčio, dėl manęs net stabdė filmavimą.
O.Mekas: Man sunkiausia buvo skendimo scena. Praktikavausi kiekvieną dieną, tačiau galiausiai vis tiek prireikė dublerės. Režisieriui pavyko rasti labai į mane panašią lietuvę. Nors man patinka vanduo, kristi į jį iš aukštai buvo per sunku.
V.Kaniušonis: Filme yra scena, kurioje plaukiu su pinigų maišu. Filmuojant ją panėriau po vandeniu ir ant manęs užplaukė laivas – niekaip negalėjau iškilti į paviršių įkvėpti oro. Buvau ne juokais išsigandęs, maniau – nuskęsiu.
– O kaip jums sekėsi vaidinti intymią sceną? Mylėtis prieš filmavimo kameras turbūt ne pati lengviausia užduotis?
V.Kaniušonis: Vaidindamas apie jausmus negalvoji. Sakyčiau, tai buvo viena paprasčiausių scenų. Kartojome vos du kartus. Reikia pajusti žmogų, susidraugauti. Reikia, kad atsirastų pasitikėjimas ir išnyktų nepatogumo jausmas.
O.Mekas: Jaučiausi tiesiog puikiai. Nusimesti drabužius man nesunku. Žiūrovams kartais atrodo, kad filmuojant sekso scenas kuriama labai romantiška atmosfera. Anaiptol!
Žinoma, rūpi, ką pamanys mane nuogą išvydęs tėtis (avangardinio kino kūrėjas Jonas Mekas. – Red.) arba vaikinas.
– O kaip išvydę juostą reagavo šeimos nariai, draugai?
O.Mekas: Mano draugas Scottas yra kelis kartus pastebėjęs, kad kiekviename filme aš su kuo nors bučiuojuosi.
Tačiau man lieka priminti, kad tai mano darbas. O tėtis manimi didžiuojasi, džiaugiasi, kad tobulėju ir kaip aktorė, ir kaip režisierė. Ir labai palaiko mano debiutą lietuviškame filme.
– Filme pasakojama apie makabriškas lažybas – kuris ligoninės pacientas mirs, o kuris išgyvens. Ar patys esate azartiški? Mėgstate lošti?
V.Kaniušonis: Kazino esu buvęs vieną kartą. Išlošiau nemenką sumą, tačiau daugiau neinu – bijau. Ne tik pralošti, bet ir įsitraukti. Debiutanto sėkmė įjungia žalią šviesą, tačiau paskui sustoti tampa labai sunku. Žmonės džiaugiasi lengvai gautais pinigais, bet taip pat lengvai juos praranda. Laiku neįjungti stabdžiai – didelė rizika.
O.Mekas: Kam nepatiktų, kai penki doleriai grįžta kelis kartus didesne suma? Tačiau aistringi lošėjai pameta galvą.
– Filme veiksmas sukasi apie pinigus. Paskutinėje scenoje jie atsiduria Baltijos jūroje, tačiau paslaptingai dingsta. Kur?
V.Kaniušonis: Niekur, nuskęsta. Šis filmas buvo rodomas ne vienoje šalyse. Įdomu tai, kad vienur šis klausimas pateikiamas labai dažnai, o kitur apie tai niekas net neužsimena.
San Sebastiano festivalyje mūsų visi klausinėjo, kur dingo pinigai. O štai kituose festivaliuose klausti apie tai niekam net į galvą nešovė.
Galiu pasakyti, kad ši scena buvo filmuojama Giruliuose. Gal kas turės entuziazmo paieškoti, suma ten buvo solidi. (Juokiasi.)
Filme pasakojama apie prasilošusį greitosios pagalbos gydytoją Vincentą (V.Kaniušonis), kuris norėdamas prisidurti prie algos sukuria lažybų sistemą. Jos dalyviai lažinasi, kuris pacientas išgyvens, o kuris mirs.
Į lažybas įsitraukia vis daugiau žmonių, sukuriamas joms skirtas interneto puslapis. Vincentas praturtėja.
Bet lošimui pasipriešina Vincento bendradarbė Ieva (O.Mekas), su kuria jis ima megzti romantiškus santykius. Vincentui tenka pasirinkti, kas svarbiau – meilė ar lošimas.
