Šiame meksikiečių režisieriaus Alejandro Gonzalezo Inarritu
filme „Žmogus-paukštis, arba
Netikėta nežinojimo dorybė“ („Birdman or the Unexpected Virtue of
Ignorance“) vaidina Michaelas Keatonas iš
„Betmeno“.
Filme, kuris su dar 19 juostų varžysis dėl prestižinio
Auksinio liūto apdovanojimo, M.Keatonas vaidina žlugusį
aktorių, kažkada garsėjusį superdidvyrio Žmogaus-paukščio
vaidmeniu, o dabar bandantį pastatyti pjesę Brodvėjuje ir
susigrąžinti buvusią šlovę.
Nepaisant visų jo bandymų sukurti vertingą spektaklį, jam
darosi vis sunkiau palikti praeičiai „Žmogų-paukštį“, kuris
jį kviečia grįžti į didįjį ekraną.
Riba tarp fantazijos ir tikrovės nyksta, kai M.Keatono veikėjas
bando suvaldyti savo „supergalias“ ir leidžia savigailai bei
arogancijai atitraukti jį nuo rimtų problemų dėl šeimos ir
draugės.
Ne taip, kaip donkichotiško veikėjo atveju, M.Keatonas sakė,
kad jo paties nepersekioja „Betmeno“ filmai, bet pridūrė, kad
visi turi savo asmeninį „Žmogų-paukštį“.
„Man patinka mintis apie tave visur sekiojantį
Žmogų-paukštį. Visi turit kokį Žmogų-paukštį savo gyvenime,
tai – jūsų negatyvus ego, tad arba susitaikai su juo, arba spardai
jam šikną, arba verti sėdėti gale, bet turi vairuoti
automobilį“, – sakė jis.
Filme šaipomasi ir iš aktorių, ir iš kritikų, tokių kaip tas
tvidu vilkintis interviu ėmėjas, kuris remiasi filosofu Roland'u
Barthes’u, ar viena aktorė, kuri kolegos klausia:
„Kodėl aš neturiu jokios savigarbos?“. Atsakymas:
„Todėl, kad tu – aktorė, mieloji“.
Publikos numylėtinis A.G.Inarritu, kuris garsėja tokiais filmais
kaip „21 gramas“ („21 gramos“) ir „Babelis“ („Babel“), palepino
gerbėjus pakviesdamas ir kitus istorijų apie superdidvyrius
veteranus, tarp jų – Emmą Stone iš „Nepaprasto
Žmogaus-voro“ („The Amazing Spiderman“) ir Edwardą Nortoną
iš „Nerealiojo Halko“ („The Incredible Hulk“).
„Po tokios daugybės filmų, dramatiškų filmų, kuriuose tam
tikra prasme daug enfricholadų, enčiladų ir aitrių meksikietiškų
čilių, norėjau mažo deserto!“ – per spaudos konferenciją
Venecijos Lido saloje sakė A.G.Inarritu.
„Norėjau išeiti iš savo komforto zonos ir šokti į tai, ko
tikrai norėjau ... – juoktis filmavimo aikštelėje!“ – sakė
jis ir pripažino, kad vienas didžiausių iššūkių buvo ilgų
dublių filmavimas.
„Niekas neturėjo galimybės slėptis, transformuotis ar
manipuliuoti. Vyko daugybė repeticijų. Dėl visko, kas ekrane
atrodo be siūlių ir natūralu, iš tikrųjų visi panikavome“, –
pridūrė jis.
E.Stone sakė, jog patirtis buvo tokia intensyvi, kad jai
prasidėjo akies tikas, bet ji mėgavosi kiekviena minute. Tuo tarpu
E.Nortonas, kuris vaidina M.Keatono veikėjo varžovą, sakė, kad
visi filmavimo aikštelėje „dirbo dėl to paties dalyko: kad
išgirstų Gonzalezo Inarritu klyksmą „Taip!“
„Po 10 valandų, kai pagaliau pavykdavo, kiekvienos dienos
pabaiga būdavo tarsi šventė!“, – sakė jis.
Svarbią vietą filme užima Niujorko miestas ir muzika –
neįprastas klasikinės muzikos ir būgnų kakofonijos sugretinimas,
originali prieiga, dėl kurios juosta gali pelnyti vertinimo komisijos
pirmininko, prancūzo Alexandre'o Desplat, kuris
yra pirmasis šį postą Venecijoje gavęs kompozitorius, palankumą.
Ketvirtadienį Venecijoje bus parodytos į konkursinę programą
įtrauktos iraniečių režisierės Rakhshan Bani-Etemad drama „Pasakojimai“ („Ghesse-ha“) ir prancūzo Xavier
Beauvois komedija „Šlovės atpildas“ („La Rancon
de la Gloire“).
