Vienus „Fickaraldas“ įkvėpė nuvykti į Braziliją ir plaukti Amazonės upe džiunglėse iki šiol stūksančio barokinio operos teatro link, kitus – įgyvendinti beprotiškus projektus, rašo „Lietuvos ryto“ priedas „Sostinė“.
Traukia iškilios asmenybės
Peržvelgus W.Herzogo filmografiją akivaizdu, kad režisierių domina išskirtinės asmenybės, bet kokiomis priemonėmis siekiančios savo tikslų.
Toks yra ir garsaus vokiečių aktoriaus Klauso Kinski, taip pat garsėjusio ekscentriškumu, sukurtas pagrindinio herojaus Fickaraldo charakteris.
Keistuolis amerikietis yra apsėstas manijos džiunglėse pastatyti operos teatrą ir pakviesti koncertuoti patį Enrico Caruso. Tačiau tam jis pirmiausia turi nuplaukti į neprieinamas kaučiukmedžių plantacijas.
Kai dėl stiprios srovės Amazonė tampa neperplaukiama, Fickaraldas užsimoja pernešti laivą per kalną į kitą Amazonės intaką.
Filmavo be triukų
Toks užmojis šiais laikais pernelyg nenustebintų. Pasitelkus šiuolaikines technologijas laivas būtų pervilktas įvykdant menkiausias režisieriaus sumanymo detales. Tačiau „Fickaraldo“ žiūrovas gali neabejoti, kad tai, kas vyksta ekrane, vyksta iš tiesų.
W.Herzogas sugebėjo apsieiti be filmavimo triukų ir kitų specialiųjų efektų gudrybių.
Nežmoniškų pastangų pareikalavusi laivo perkėlimo scena buvo toli gražu ne vienintelis sunkumas filmuojant. „Fickaraldą“ nuolat lydėjo įvairūs keblumai ir negandos – juos teko įveikti.
Pavyzdžiui, neištvėrę sudėtingų filmavimo sąlygų džiunglėse pasitraukė Fickaraldą turėję įkūnyti aktoriai – amerikietis Jasonas Robardsas ir „Rolling Stones“ lyderis Mickas Jaggeris.
Vėliau darbai sustojo dėl karo Peru ir Ekvadoro pasienyje, mat įsiveržę kareiviai suniokojo visą filmavimo stovyklą.
Padėjo mylimas priešas
Vieną sunkių akimirkų W.Herzogas kreipėsi į rėmėjus prašydamas daugiau paramos. Šie nusistebėjo, ar nebūtų išmintingiau atsisakyti sudėtingo projekto.
Tačiau režisierius reagavo labai emocingai: „Kaip jūs galite man tai siūlyti? Jei aš atsisakysiu šio filmo, tapsiu žmogumi be svajonių.“
Įgyvendinti svajonę vokiečių režisieriui padėjo jo „mylimas priešas“ K.Kinski, garsėjęs nesutramdomu charakteriu.
Tai buvo vienas talentingiausių režisieriaus ir aktoriaus kūrybinių duetų, nors ne kartą filmavimo aikštelėje jie grasinosi vienas kitą nugalabyti. Kartu jie sukūrė septynias juostas („Agirė dievų rūstybė“, 1972 m., „Nosferatu“, 1979 m., „Voicechas“, 1979 m. ir kitas).
Vilniuje – geras pažįstamas
W.Herzogo filmografijoje – daugiau kaip 6 dešimtys dokumentinių ir vaidybinių filmų.
Neseniai „Kino pavasaryje“ buvo rodomi jo dokumentiniai pasakojimai „Žmogus Grizlis“ („Grizzly Man“, 2005 m.), „Pamirštų sapnų urvas“ („Cave of Forgotten Dreams“, 2010 m.) ir „Gilyn į prarają“ („Into the Abyss“, 2011 m.).
Prieš keliolika metų režisierius viešėjo Vilniuje su savo filmų retrospektyva, taip pat čia filmavo juostą „Nenugalimasis“ („Invincible“, 2001 m.).
W.Herzogo filmo seansus gegužę pristatys kino kritikės G.Arlickaitė (11 d.), I.Keidošiūtė (18 d.) ir A.Kancerevičiūtė (25 d.).
