Prancūzų režisieriaus Martino Provosto biografinis filmas „Violeta“ pasakoja apie ypatingo likimo rašytoją V.Leduc, praėjusio šimtmečio viduryje sukrėtusią Prancūzijos kultūrinį gyvenimą.
M.Provostas lietuvių žiūrovams žinomas iš ankstesnio biografinio filmo „Serafina“ (2008 m.). Jame pasakojama apie ano šimtmečio pradžios menininkę, kuri gyveno mažame miestelyje ir tvarkė pasiturinčių žmonių namus, o laisvalaikiu tapydavo paveikslus su fantastiniais augalais.
Moterį pasamdęs vokiečių kolekcininkas įvertino savo namų tvarkytojos talentą ir išgarsino dailininkę Seraphine Louis. „Serafina“ pelnė septynis „Cezario“ apdovanojimus.
Naujasis M.Provosto filmas „Violeta“ – tarsi antroji dilogijos dalis, nes abi menininkės režisieriui atrodo kaip likimo seserys. Abi turėjo ilgai grumtis su savo ir aplinkos nepasitikėjimu jų talentu.
Rašė pernelyg drąsiai
Rašytojos V.Leduc romanų pagrindu tapo jos pačios išgyvenimai. Tai buvo viena pirmųjų pokario Prancūzijos rašytojų, prabilusių apie moters seksualumą, abortus ir trauką prie tos pačios lyties asmenų. Ugningi, atviri V.Leduc tekstai šokiravo to meto visuomenę. Kai kurie net nebuvo publikuoti.
Pirmojo savo romano rankraštį 1946 metais V.Leduc patikėjo ją žavėjusiai filosofei ir rašytojai Simone de Beauvoir. Atpažinusi romane drąsų šiuolaikinės moters balsą, Simone ėmėsi morališkai skatinti ir finansiškai remti pradedančią rašytoją.
V.Leduc kūrybą skaitė ir palaikė rašytojai Jeanas Paulis Sartre’as, Jeanas Cocteau, Jeanas Genet, Albert’as Camus. Didžiausio pasisekimo V.Leduc sulaukė išleidusi memuarų knygą „Pavainikė“ („La Batarde“, 1964 m.).
Įdomu, kol nesiseka
Režisierius M.Provostas, pasirinkęs savo filmui šią pasauliui nelabai žinomą ir Prancūzijoje primirštą autorę, taip dėstė savo sumanymą: „Nėra fakto, kodėl menininkai dingsta iš visuomenės akiračio, paaiškinimo. Daug įdomiau svarstyti, kodėl jie sugrįžta iš užmaršties.
Galbūt dabartinei visuomenei praėjusio laiko menininkai tampa iš naujo reikalingi? Galbūt jie vis dar turi mums ką pasakyti?
Violette vaidmens moterų išsilaisvinimui niekas nenuneigs. Moterų lygiateisiškumo siekimas – tai ir jos kūrybos rezultatas. V.Leduc romanai paveikė visuomenės sąmonę.
Violette mano filme neturi visuomeninio gyvenimo. Kiti personažai atsiranda tik tam, kad skatintų ją rašyti, kad neleistų mirtinai nusivilti vienatve ir jos knygų nereikalingumu.
Daugiausia dėmesio skiriu tiems charakteriams, kurie padarė daugiausia įtakos Violette gyvenimui ir kūrybai ar kėlė didžiausią konfliktą.
Kai Violette pasiekė pripažinimą ir tapo turtinga, filmą baigiau. Man buvo įdomu tyrinėti jos dviejų dešimtmečių kovą su savimi, su vaikystės traumomis, kol per kūrybą ji išsilaisvino.“
Aktorė buvo įkvėpėja
Pagrindinį vaidmenį filme „Violeta“ sukūrė žinoma prancūzų kino aktorė Emmanuelle Devos. Jai Violette vaidmuo ir buvo rašomas.
E.Devos nieko nežinojo apie būsimą savo heroję, tačiau gilinosi į jos kūrybą ir tapo pagrindine įkvėpėja režisieriui, kai šis rašė scenarijų.
Gražuolė E.Devos prieš filmavimus būdavo grimuojama keturias valandas, kol virsdavo rašytoja, visą gyvenimą kentėjusia dėl savo negražumo.
Sudėtinga buvo rasti atlikėją Simone de Beauvoir vaidmeniui. Daugelis aktorių atsisakydavo vaidinti tokią žinomą asmenybę.
E.Devos pasiūlė filmuoti aktorę, su kuria ji tuo metu bendradarbiavo, – tai Sandrine Kiberlain, aktorė ir dainininkė, emigravusių Lenkijos žydų palikuonė.
Režisieriui linksma blondinė S.Kiberlain iš pradžių atrodė visiškai netinkama santūrios tamsiaplaukės Simone vaidmeniui. Tačiau artistė perskaitė scenarijų ir užsidegė vaidinti. Tada ir M.Provostas ryžosi pasitikėti ja.
Įspūdingą Violette motinos vaidmenį sukūrė Catherine Hiegel, keturis dešimtmečius vaidinusi žymiajame teatre „Comedie Française“ Paryžiuje.
Kontroversiškai vertinto rašytojo Jeano Genet vaidmenį atliko aktorius ir režisierius Jacques’as Bonnaffe, žinomas Prancūzijoje ne tik vaidmenimis filmuose ir spektakliuose, bet ir kaip poezijos skaitovas.
Filmas „Violeta“ (režisierius M.Provostas) „Skalvijos“ kino centre bus rodomas nuo gegužės 8 d. Bilietai – 12 Lt.
Supažindins su rašytojos asmenybe
* Į lietuvių kalbą neišversta nė viena V.Leduc (1907–1972) knyga, tačiau jos likimą pažinti verta.
* „Skalvijos“ kino centras nutarė supažindinti sostinės kino žiūrovus su šia Lietuvoje mažai žinoma, bet įdomia prancūzų literatūros asmenybe ir jos kūryba.
* Gegužės 8 d. 19 val. premjerinį „Violetos“ seansą pristatys kino kritikė S.Lingevičiūtė.
* Gegužės 13 d. paskaitą apie V.Leduc kūrybą skaitys literatūros kritikė N.Mikalauskienė.
* Gegužės 20 d. vyks kūrybinio rašymo dirbtuvės, kurias ves rašytoja B.Jonuškaitė (registracija el. paštu info@skalvija.lt).
