„Šie trys filmai yra ryškūs lietuvių kinematografijos pavyzdžiai, svarbūs savo istorine tematika, todėl kaip nacionalinis kino paveldas turi būti saugomas Lietuvoje ir prieinamas mūsų šalies žiūrovams, – sako Lietuvos kino centro direktorius Rolandas Kvietkauskas. – Į Lietuvą grįžta tik tų filmų, kurie pas mus nėra saugomi arba saugomos tiktai kino teatruose rodytos kopijos, kurios yra blogos kokybės, pažeistos laiko ir intensyvaus demonstravimo, analoginės kopijos.“
Praėjusiais metais Lietuvos kino centrui užmezgus ryšius su Rusijos Federacijos valstybine kino filmų saugykla „Gosfilmofond“, iš jo įsigytos ir minėtų trijų filmų pozityvinės kino juostos analoginės kopijos. Nors šie filmai pagaminti Lietuvos kino studijoje, jų originalios negatyvinės medžiagos, kaip ir visų kitų sovietmečiu sukurtų filmų, buvo siunčiamos saugoti į SSRS valstybinę kino filmų saugyklą Maskvoje.
Šiemet lietuviško kino paveldui susigrąžinti numatyta per 200 tūkst. litų. Už šias lėšas bus vykdomi kino paveldo tyrimo darbai 4 užsienio šalyse, planuojama įsigyti 9 filmų kopijas, atlikti subtitrų dviem užsienio kalbomis vertimo darbus.
Prieš keletą metų kino ekspertai sudarė 15 filmų, kuriuos rekomenduota grąžinti pirmiausia ir esant galimybei suskaitmeninti, sąrašą. Įsteigus Lietuvos kino centrą, siekiama sistemiškai organizuoti šiuos darbus.
„Jausmai“ (rež. Algirdas Dausa, Almantas Grikevičius, 1968 m.) – filmas, sukurtas latvių rašytojo E.Lyvo romano „Velniakaulio dvyniai“ motyvais, pasakoja dvynių brolių Kasparo ir Andriaus gyvenimo istoriją baigiantis karui. Filmas buvo uždraustas rodyti visoje Sovietų Sąjungoje, išskyrus Lietuvą (išleistos tik penkios filmo kopijos). 1975 m. filmas apdovanotas specialiu žiuri prizu San Remo tarptautiniame kino festivalyje.
„Herkus Mantas“ (rež. Marijonas Giedrys, 1972 m.) – filmas apie prūsų sukilimo vadą Herkų Mantą ir apie mažos tautos, savo kalba ir kultūra giminingos lietuviams, likimo tragizmą kovojant su kryžiuočių ordinu dėl grobiamų žemių, prievarta diegiamos svetimos religijos.
„Skrydis per Atlantą“ (rež. Raimondas Vabalas, 1983 m.) – filmas apie vieną svarbiausių XX a. lietuvių gyvenimo įvykių - lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydį per Atlantą 1933 m. Tai didžiausio populiarumo sulaukęs lietuviškas vaidybinis filmas: jį pamatė daugiau nei 647 tūkstančių žiūrovų, kas penktas Lietuvos gyventojas.
