Filmas „Karma Shadub“ – geriausias būdas priversti save pasvarstyti sunkiomis temomis, kurių paprastai vengi. Taip teigia šveicarų kino dokumentininkas Ramonas Gigeris, sukūręs filmą „Karma Shadub“ apie santykius su savo tėvu, kuris paliko šeimą, kai Ramonas buvo paauglys.
Tėvas – Paulis Gigeris, pasaulinio garso smuikininkas ir kompozitorius, jis groja šiuolaikinę akademinę muziką, džiazą, išbando naujas technikas, įrašinėja kompaktinius diskus ir yra be galo užsiėmęs žmogus.
Per pusantros valandos trunkantį filmą tėvas ir sūnus išsiaiškina nemažai juos slėgusių temų, kurių atsirado po tėvų skyrybų. R.Gigeris pats filmavo, o režisuoti jam padėjo bičiulis Janas Gassmannas.
„Pauli, kodėl mes taip susvetimėjome?“ – filmo kadre klausė režisierius. O jo tėvas P.Gigeris ruošėsi atlikti savo kūrinį „Karma Shadub“. Ramonas vertina tėvo kūrybą, tačiau jaučiasi apleistas. Naktinių pokalbių metu prasidėjo skausmingas santykių aiškinimasis.
Niono kino festivalyje „Visions du Reel 2013“ „Karma Shadub“ pelnė apdovanojimą už geriausią tarptautinio konkurso pilnametražį filmą. Abu apdovanotieji režisieriai R.Gigeris ir J.Gassmanas spaudoje pasakojo, kodėl ir kaip jie dirbo kartu.
R.Gigeris: „Filmas pradėtas dėl intymių vidinių priežasčių. Tai asmeniška dokumentika apie mano tėvą, apie sunkias emocijas. Filmavimas man padėjo svarstyti savo būsenas, ginčytis su tėvu apie mūsų santykius.
Janas įsitraukė kaip bendraautoris, kaip prodiuseris, kaip bičiulis, kaip labai svarbus pagalbininkas.“
J.Gassmannas: „Ramonas buvo pasiekęs tokią būklę, kad nebeįstengė judėti į priekį, jis įstrigo savo jausmuose. Tačiau kai kuri filmą, neturi teisės sustoti. Todėl mano atėjimas buvo neišvengiamas.
Mes sukūrėme tikrai intymų šeimos portretą. Suprantu, kad Ramonui buvo nelengva jaustis tokio filmo herojumi. Aš tapau žvilgsniu iš šalies, be to, stengiausi matyti bendrą vaizdą – ko jam reikia, ko trūksta. Juk nufilmuota buvo labai daug, tėvo ir sūnaus santykių, nesusikalbėjimo temos aptartos įvairiais rakursais.
Mūsų filmui labai pasisekė, kad Ramonas – ne tik herojus, bet ir operatorius. Jo darbas lėmė filmo vizualiąją dalį. Todėl atsirinkimas, iš ko montuosime filmo istoriją, buvo lengviausia mūsų darbo dalis.“
R.Gigeris: „Man priešais filmavimo kamerą teko atverti slapčiausius dalykus, papasakoti mane žeidusias šeimos gyvenimo scenas. Tai būtų buvę visai neįmanoma, jei pirma nebūčiau išsikalbėjęs su Janu.
Jo akimis pamačiau, kas vyko mūsų šeimoje, ir supratau, kad tie išgyvenimai pažįstami ne man vienam. Juk ne vieno mano tėvai išsiskyrė, ne aš vienas augau ilgėdamasis tėvo.“
J.Gassmannas: „Vengimas kalbėti sunkiomis, kankinamomis temomis labai išsekina. Filmas išvadavo Ramoną iš tos nepakeliamos būklės.“
R.Gigeris: „Man atrodo, aš ir kino režisieriumi tapau dėl to, kad filmų kūrimas priverčia mane galvoti apie dalykus, kurių šiaip jau vengčiau.
Filmuodamas „Karma Shadub“ leidau sau įžengti į erdvę, nuo kurios išsisukinėjau daugiau nei 15 metų. O pasirodo, kad išsiaiškinimas su tėvu – didelė dovana man. Tikiu, kad tai taps dovana ir kam nors iš tų, kurie žiūrės mūsų filmą.“
Šveicarų dokumentinis filmas „Karma Shadub“ rodomas Vokiško kino savaitės metu – kovo 2 d. 19.15 val. kino teatre „Pasaka“ ir kovo 3 d. 17 val. kino centre „Skalvija“.
