Tolimojo plaukiojimo kapitonas J.Andžejauskas (1887–1938) tragiškai žuvo Liepojos (Latvija) jūrų uoste iškritęs iš remontuojamo garlaivio „Perkūnas“.
Nacionalinio laivyno pradininkas buvo iškilmingai palaidotas Klaipėdoje.
„Tačiau sovietmečiu senosios miesto kapinės buvo sunaikintos. Nustatyti J.Andžejausko kapavietę padėjo jo laidotuvių nuotraukos, publikuotos tarpukariu Klaipėdoje leistame dienraštyje „Vakarai“, – pasakojo parku paverstų kapinių rekonstrukcijos projekto bendraautoris dizaineris Kęstutis Mickevičius.
Garsaus kapitono Liudviko Stulpino kapą Smiltynėje prižiūrinti Lietuvos jūrininkų sąjunga ketina pagerbti ir J.Andžejauską – atrastą kapavietę papuoš atminimo ženklas.
Jūrų kapitono J.Andžejausko vardas siejamas su Lietuvos nacionalinio prekybos laivyno ištakomis – jo vadovaujamas mokomasis burlaivis „Jūratė“ 1921 metais iškėlęs trispalvę pirmasis prisišvartavo Klaipėdoje, tuomet dar vadintoje ir Mėmeliu.
Tąkart žmonės gūžčiojo pečiais – lietuvių užmojais veržtis į Baltiją ypač stebėjosi vokiečiai, kuriems tada priklausė miestas.
Tik po kelerių metų prancūzų legionierių valdomas Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos, įgytas ir uostas.
Tikslią pirmojo Lietuvos karo laivo „Prezidentas Smetona“ vado A.Kaškelio (1879–1944) amžinojo poilsio vietą irgi gaubė paslaptis.
Tik iš kalbų žinota, kad Antrojo pasaulinio karo pabaigoje jis su šeima pasitraukė į Vokietiją, palaidotas kažkur prie Štetino (dabar Ščecinas Lenkijoje).
Surasti A.Kaškelio kapą užsidegė Lietuvos šaulių sąjungos išeivijoje (LŠSI) vado atašė Ernestas Lukoševičius. Čikagoje gyvenantis kaunietis, užmezgęs ryšius su Lietuvos karinėmis jūrų pajėgomis (LKJP), surengė ekspediciją į Lenkiją.
Bendraujant su tenykščiais istorikais ir kraštotyrininkais pavyko išsiaiškinti, kad A.Kaškelis iš tikrųjų atsidūrė tuomet Vokietijai priklausiusiame Šivelbeino mieste, ten jis ir mirė nuo vėžio.
„Tikslios A.Kaškelio kapo vietos nenustatėme – Šivelbeine (dabar Svidvinas) senosios evangelikų liuteronų kapinės, kaip ir Klaipėdoje, sunaikintos. Miesto parku paverstoje teritorijoje išliko tik buvusių takų ir kvartalų struktūra, keli paminklai“, – pasakojo E.Lukoševičius.
Paieškų dalyvius nudžiugino netikėtas Lietuvos garbės konsulo Ščecine Wieslawo Wierzchoso pranešimas. Jis lietuviams perdavė iš Košalino-Kolobžego katalikų vyskupijos archyvo gauto oficialaus dokumento – A.Kaškelio mirties liudijimo – kopiją.
„Ten viskas surašyta. Neliko abejonių, kad laivo „Prezidentas Smetona“ vadas mirė ir buvo palaidotas Šivelbeine.
Jo šeima emigravo į JAV“, – ekspedicijos rezultatais džiaugėsi E.Lukoševičius.
