Vilniaus arkikatedros požemiuose buvo atrasta slaptavietė su valdovų Aleksandro, Elžbietos ir Barboros laidojimo insignijomis. Slėptuvėje rasta Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro Jogailaičio karūna, Elžbietos Habsburgaitės karūna, grandinė, medalionas, žiedas, karsto lentelė bei Barboros Radvilaitės karūna, skeptras, valdžios obuolys, trys žiedai, grandinė ir dvi karsto lentelės.
„Turime palaidotas ir Žygimanto Augusto žmonas. Elžbieta mirė Vilniuje ir visų pirma dėl tos aplinkybės čia ir palaidota, o Barbora Radvilaitė norėjo būti palaidota Vilniuje“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja švietimui ir kultūrai dr. Jolanta Karpavičienė.
„Žygimantas Augustas labai kruopščiai, atsakingai ir netgi pompastiškai išpildė jos prašymą. Praėjus beveik mėnesiui po jos mirties jos palaikai iškilmingai su tokia gedulo procesija buvo lydimi į Vilnių. Lydėjo ir pats Žygimantas Augustas, per miestelius, miestus, gyvenvietes. Jis eidavo paskui karstą, rodydamas ypatingą pagarbą“, – apie santykį tarp Lietuvos valdovų kalbėjo dr. J.Karpavičienė.
Retas atvejis Europoje
Pasak jos, itin iškalbingas faktas, leidžiantis dar geriau suprasti jų santykį – Barboros Radvilaitės palaidojimas su karališkomis insignijomis.
„Tai nėra dažnas atvejis ir Europos istorijoje, nes ji nebuvo valdovė, o buvo valdovo sutuoktinė. Didelių Žygimanto Augusto pastangų dėka buvo pasiekta, kad jų iš pradžių slaptos vedybos buvo pripažintos oficialiomis. Ji buvo karūnuota Krokuvoje Vavelio katedroje 1550 metų gruodžio mėnesį. Karaliene ir Lietuvos didžiąja kunigaikštiene, nes tai buvo lygiavertės jos statuso dalys, išbuvo pusę metų ir jau sunkiai sirgdama. Kaip žinia, 1551 metų gegužės mėnesį ji mirė“, – paaiškino dr. J.Karpavičienė.
Pasak jos, tai svarbu ir tyrinėjant istoriją apie moteris.
„Daryčiau prielaidą, kad ta aplinkybė, jog ji yra palaidota su karališkomis insignijomis, su valdžios obuoliu ir skeptru, kas būdinga valdovų, karalių, didžiųjų kunigaikščių, atveju. Tai – labai svarbus ir labai įdomus momentas net ir moters istorijos požiūriu, – sakė dr. J.Karpavičienė. – Todėl ta istorinio valstybingumo raiška tais neįkainojamos vertės kultūros objektais yra tirtinas klausimas, tema. Ir daryčiau prielaidą, kad tai buvo Žygimanto Augusto demonstravimas to, ką reiškia LDK, Lietuvos ir Lenkijos valstybės sudedamoji savarankiška dalis.“
„Subtilus valdovo santykis su sutuoktine“
Vilniuje pristatant atradimus jau užsiminta, kad įspūdingas insignijas visuomenė galėtų pamatyti dar šiais metais. Vertybės pirmiausia bus patikrintos ir restauruotos.
Ekspertai pabrėžia, kad šis ne tik Lietuvos, bet ir tarptautiniu mastu neeilinis atradimas, turi būtent ne finansinę, o istorinę reikšmę, leidžiančią suprasti ir apie tuometinį gyvenimą.
Dr. J.Karpavičienė pabrėžė, kad radiniai turėtų sukelti naują domėjimosi apie Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto meilę bangą.
„Ji buvo palaidota su žiedu, kurį ji labai mylėjo ir kuris buvo dovanotas Žygimanto. Tai – labai gražus žiedas su briliantu, deimantu ir rubinu. Ta asmeninė istorija, tas subtilus valdovo santykis su sutuoktine irgi yra žavus ir lems naujas žinias, naują susidomėjimą ir taip legendinei jų istorijai“, – pabrėžė specialistė.
Pasak prezidento vyriausiosios patarėjos švietimui ir kultūrai, visuomenei verta dėmesį atkreipti ir į Elžbietos Habsburgaitės istoriją.
„Visuomenėje apie ją nėra daug žinoma, nors jos istorija taip pat yra įdomi, daug tirta. Tai, kad ji palaidota su medalionu, kuriame pavaizduoti jos uošvio Žygimanto Senojo ir jos vyro Žygimanto Augusto portretai, irgi pateikia labai įdomių detalių. Gal ne apie kasdienos istoriją, bet apie žmonių ir žmonių santykių istoriją“, – kalbėjo dr. J.Karpavičienė.
Tėvai nepritarė vedyboms
1543 metais Lietuvos didžiojo kunigaikščio, Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto širdį pavergė turtingiausios Lietuvos kunigaikštystės šeimos dukra, jauna našlė Barbora Radvilaitė-Goštautienė. Abipusiam jausmų įteisinimui labiausiai nepritarė jaunojo kunigaikščio tėvai karalius Augustas Senasis ir karalienė Bona Sforca bei Lenkijos didikai. 1547 metais pora slapta susituokė Vilniaus arkikatedros Karališkojoje koplyčioje.
Nuo to laiko Barbora tapo viena reikšmingiausių Vilniaus ir Krokuvos asmenybių įvairiuose visuomenės sluoksniuose.
Istoriniai šaltiniai byloja, kad Žygimantas Augustas, tapęs Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, viešai paskelbė apie savo vedybas su Trakų vaivados Stanislovo Goštauto našle Barbora Radvilaite-Goštautiene. Lietuvos bajorija buvo šokiruota, tačiau priėmė šią žinią santūriai. Visai priešingai ši žinia sutikta Lenkijoje – Žygimantui Augustui teko atlaikyti sunkias batalijas su karalystės bajorijos vadovais.
Mados ir kultūros ikona – kunigaikštienė buvo pripažinta ir karūnuota Lenkijos karaliene. Tačiau jos gyvenimas, it trisdešimtmečio nesulaukusios roko žvaigždės, baigėsi tragiškai. Karalienė mirė praėjus penkiems mėnesiams po karūnavimo.
Mokslininkai išsiaiškino mirties priežastį
Barboros ligos istoriją plačiausiai tyrinėjo lenkų mokslininkai. Jos ligos eiga yra aprašyta nuo 1547-ųjų – buvo daug gandų, kad ji sirgo sifiliu, bet mokslininkai tai paneigė. Pavyzdžiui, XX amžiuje buvo iškelta hipotezė, kad ją kamavo susikaupę pūliniai kiaušintakyje, negimdinis nėštumas, keli įvykę persileidimai, tačiau tikėtina mirties priežastis – gimdos kaklelio vėžys.
Tokios nuomonės yra istorikė profesorė Raimonda Ragauskienė, parašiusi knygą „Mirties nugalėti nepavyko: Biržų ir Dubingių kunigaikščių Radvilų biologinė istorija (XV a. pabaiga–XVII a.).“
Apie Radvilaitės ligą ir mirtį Lietuvos mokslininkai 2015 metais yra paskelbę straipsnį leidinyje „Lietuvos akušerija ir ginekologija“.
Išanalizavę istoriniuose šaltiniuose aprašytus ligos simptomus ir nurodytas galimas jų atsiradimo priežastis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkai Rūta Nadišauskienė, Daiva Vaitkienė, Laima Maleckienė, Dalia Railaitė, Almantas Maleckas ir Astra Vitkauskienė nurodė tikėtiną Barboros Radvilaitės mirties priežastį – gimdos kaklelio vėžio sukeltos metastazės.
Taip pat dėl karalienės mirties priežasties buvo konsultuotasi su prof. akušere-ginekologe Žana Bumbuliene, onkologe ginekologe Rūta Čiurliene. Jei Barbora Radvilaitė būtų gyvenusi šiais laikais, tikriausiai ji būtų pasiskiepijusi ir išvengusi gimdos kaklelio vėžio.
