Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose veikia patirtinė Antano Sutkaus fotografijų paroda „Saldus (nomenklatūros) gyvenimas“.
Joje atskleidžiamas disonansas tarp tariamai beklasėje visuomenėje kartu egzistavusių pasaulių: Sovietų Sąjungos okupuotoje Lietuvoje prabangiai gyvenusios privilegijuotos nomenklatūros ir paprastų žmonių gyvenimo.
A.Sutkaus fotografijose užfiksuoti nomenklatūros gyvenimo užkulisiai unikaliai dokumentuoja tai, kas nuo visuomenės buvo slepiama, – analogiškų vaizdų kitur pasaulyje nėra aptinkama.
Vieša paslaptis
„Šios parodos idėja kilo, kai 2022 m. Vladimiras Putinas paskelbė plataus masto invazinį Rusijos karą prieš Ukrainą, – pasakojo parodos „Saldus (nomenklatūros) gyvenimas“ kuratorius Thomas Schirmbockas. – Susisiekiau su A.Sutkumi ir sutarėme, kad savo turimomis priemonėmis – informacija ir fotodokumentais – galime atkreipti dėmesį į diktatūrinių sistemų keliamą pavojų.
Žinojau, kad A.Sutkus savo archyvuose turi unikalių nomenklatūros gyvenimą atskleidžiančių fotografijų, kurios parodo skaudų disonansą tarp Sovietų Sąjungos viešai deklaruotos „beklasės visuomenės“ ir nelygybės kupinos tikrovės okupuotoje Lietuvoje.“
Nomenklatūros egzistavimas Sovietų Sąjungos okupuotoje Lietuvoje buvo vieša paslaptis. Tai buvo elitinė privilegijuota klasė, turėjusi galią pagerinti savo gyvenimą paprastiems žmonėms nepasiekiamais būdais, tokiais kaip specialūs butai, automobiliai, apsipirkimas specialiose parduotuvėse ir kitais.
Net būdamas komunistų partijos narys negalėjai būti garantuotas dėl vietos nomenklatūroje, bet beveik visi nomenklatūrininkai buvo partijos nariai. Nepriklausydamas nomenklatūrai nežinojai, kaip būti „įtrauktam į sąrašą“, tačiau tinkamų žmonių pažinojimas neabejotinai padėjo.
Aplink nomenklatūrą susibūrusios ištisos pagalbininkų grupės taip pat įgijo galimybę naudotis nomenklatūros teikiamais privalumais: aptarnaujantis personalas, gydytojai, mokslininkai, kai kurie kultūros srities darbuotojai, kaip A.Sutkus, fotografavęs nomenklatūrą.
Apie galią ir prabangą
A.Sutkus pasakojo, kad ir be nomenklatūros privilegijų buvo galima rasti būdų, kaip susikurti šiokią tokią gerovę, pavyzdžiui, nusipirkti geros mėsos ar vaisių, tačiau nomenklatūros privilegijos veikė aukščiausiu lygmeniu: „Nomenklatūra buvo tai, kad jei tu nusikaltai ir tau gresia kalėjimas, tave svarsto partijos komitete arba pirminėje organizacijoje. Ir jei tave išmeta iš partijos, milicija jau laukia – tu areštuojamas. Jei sulauki tik griežto papeikimo, milicija iš karto nušalinama nuo bylos. Komunistų neareštuodavo.“
Parodoje „Saldus (nomenklatūros) gyvenimas“ eksponuojamos A.Sutkaus fotografijos, kuriomis pasakojama apie uždarus nomenklatūros vakarėlius, politinių sprendimų arenomis tapusias medžiokles, „broliškos meilės“ bučinius, prabangų gyvenimą ir kitiems nepasiekiamą galią.
Greta rodomos ir fotografijos, liudijančios tai, ką daug kas dar prisimena, – paprastų neprivilegijuotų žmonių gyvenimą, jų kasdienybę ir valdžios organizuotas viešas šventes.
Parodoje atskleidžiamas dviejų socialinių klasių koegzistavimas, o tai apskritai prieštaravo viešai deklaruotai komunistinės santvarkos beklasei ideologijai.
Pasakojimą papildo Gintaro Sodeikos muzikinė kompozicija ir Laimės Kiškūnės sukurti aromatai, kurie leidžia parodos lankytojams pasinerti į ano meto tikrovę.
Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė Rūta Kačkutė pasakojo, kaip svarbu atsigręžti į nomenklatūros istoriją, kad galėtume judėti pirmyn: „Žvelgdami į A.Sutkaus fotografijas matome, kad atotrūkis tarp nomenklatūros ir likusios visuomenės dalies buvo didžiulis, nors viešai buvo teigiama, jog Sovietų Sąjungoje jokio atotrūkio tarp socialinių klasių nėra. Nėra lengva matyti, kaip vienu metu Sovietų Sąjungos okupuotoje Lietuvoje dauguma žmonių gyveno nepritekliuje, kai maža privilegijuota klasė mėgavosi galia ir prabanga.
Tačiau kaip visuomenė mes turime atsigręžti į šią istoriją, kad galėtume pagrįstai įvertinti, kur buvome, kiek toli nuėjome ir kur judame toliau.
Tam mums padeda ir žvilgsnis iš šalies, kurį suteikia ilgai į šią temą ir A.Sutkaus kūrybą besigilinantis kuratorius T.Schirmbockas iš Vokietijos. Analizuodamas situaciją tarsi iš šalies kuratorius patvirtina, kad ir kiti mato tai, ką matome mes. Tai stiprina supratimą tarp postsovietinio bloko ir kitų Europos šalių.“
„Manau, kad lietuviai gali didžiuotis tuo, kiek toli jie pažengė, – sakė T.Schirmbockas. – Tai yra svarbiausia. Kad žmonės žinotų, kiek daug pasiekta, net jei daug kam Lietuvoje vis dar nelengva gyventi. Norėčiau, kad apsilankę parodoje žmonės sakytų: „Gražios fotografijos, bet kaip gerai, kad tai palikome už nugaros.“
Unikalūs dokumentai
Parodos kuratorius T.Schirmbockas ilgai ieškojo panašių fotografinių dokumentų, kurie atskleistų Sovietų Sąjungos nomenklatūros užkulisius. Tačiau per dešimt tyrimo metų jis kitose šalyse analogų šioms A.Sutkaus fotografijoms nerado. Jis teigia, kad parodoje eksponuojamos fotografijos yra unikalios pasauliniu mastu.
Pats A.Sutkus nomenklatūrai priklausė nuo XX a. aštuntojo dešimtmečio kaip paslaugų šiai privilegijuotai klasei teikėjas, o vėliau – kaip Lietuvos fotografijos meno draugijos pirmininkas. Partijos ir atskirų jos narių kvietimu menininkas fotografuodavo oficialius ir neoficialius renginius, kurdamas iškalbingus valdžios atstovų portretus ir atsargiai kritiškas nuotraukas, tam pasitelkdamas vizualinę Ezopo kalbą.
Savo archyve A.Sutkus išsaugojo ir tas nuotraukas, kurios nebūtų perėjusios Glavlito cenzūros. Šiandien šios fotografijos leidžia pakelti uždangą, slėpusią komunistų partiją ir jos nomenklatūrą. („Sostinė“)
Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda „Saldus (nomenklatūros) gyvenimas“ Istorijų namuose (T.Kosciuškos g. 3) veiks iki 2025 m. gegužės 11 d.
Kūryba sulaukė tarptautinio pripažinimo
A.Sutkus gimė 1939 m. Kluoniškiuose (dab. Kauno r.). Vilniaus universitete studijavo žurnalistiką. Jau ankstyvoje jaunystėje pasižymėjo neįprastais fotografo gabumais – jo akis leido pamatyti ir įamžinti objektus, kurių kiti nepastebėdavo. 1965 m. kartu su R.Rakausku jis išleido fotografijų albumą „Vilniaus šiokiadieniai“ – bene pirmąją modernią fotografijos knygą, išėjusią Lietuvoje.
1969 m. A.Sutkus buvo vienas Lietuvos fotografijos meno draugijos įkūrėjų, daug metų jai vadovavo ir naudojosi nomenklatūros nario privilegijomis, kurios leido jam dokumentuoti nuo visuomenės slepiamą nomenklatūros gyvenimą.
Per pastaruosius 6 metus A.Sutkaus kūryba sulaukė didelio tarptautinio pripažinimo. Garsi Vokietijos leidykla „Steidl“ išleido keturis jo fotografijų albumus: „Planet Lithuania“, „Pro Memoria“, „Children“ ir „Street Life“. Netrukus pasirodys penktasis – „The Sweet Life (of Nomenklatura)“.
