Kviečia pažinti valdovų ir kilmingųjų pramogą – medžioklę

Medžioklės dienos proga Lietuvos medžiotojų draugija šiemet taip pat rengia pramogas muziejaus prieigose.

Valdovų rūmų muziejaus edukatoriai jauniausius muziejaus draugus kviečia pažinti medžioklę meno kūriniuose. Šeimos su 7–12 metų vaikais galės prisijungti prie dviejų edukacinių dirbtuvių: „Kelionė žvėrelių takais. Popieriuje sukurtas istorinis gobelenas“ ir „Žygimanto Augusto pasaka“.

Nuo seniausių laikų įvairios medžioklės scenos vaizduotos gobelenuose, čia gausu ne tik mums įprastų miško žvėrių, bet ir išties egzotiškų gyvūnų. Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų rinkiniuose ir ekspozicijose galima rasti gobelenų, vaizduojančių lūšį, dramblį, žirafą ar net drakoną. Apie tai, kad medžioklė bei žvėrynas Viduramžiais ir ankstyvaisiais Naujaisiais laikais buvo neatsiejamas valdovo dvaro reprezentacijos elementas, pasakoja ir Valdovų rūmų muziejaus eksponatas – gobelenas su nežinoma medžioklės scena (serija „Žvėrynas“). Tad per edukacinį užsiėmimą „Kelionė žvėrelių takais. Popieriuje sukurtas istorinis gobelenas“ edukatoriai kvies ieškoti gobelenuose vaizduojamų žvėrelių bei vėliau atlikti kūrybinę užduotį: sukurti istorinį gobeleną ir jame pavaizduoti pasirinktus mieliausius gyvūnėlius.

Per kitą kūrybinį užsiėmimą, pavadintą „Žygimanto Augusto pasaka“, muziejininkai vaikams padės nusikelti į Renesanso epochą, kai rūmuose gyveno Lietuvos valdovai. Puošniuose Renesanso krosnių kokliuose – madingiausi to meto siužetai, pavyzdžiui, vaizduojami šunis ir žmones medžiojantys zuikiai. Šis mums šiandien neįprastas, o anuomet labai populiarus atvirkščio pasaulio siužetas atgis lėlių teatro scenoje. Šeimos su vaikais kartu su Žygimanto Augusto pasakos personažais – rūmų dama ir juokdariu Stančiku – bandys išspręsti medžioklėje užsimezgusį zuikių ir medžiotojų konfliktą.

Medžioklė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų ir kilmingųjų gyvenime buvo ne tik laisvalaikio pramoga – jos metu kilmingieji rengdavosi karui, dvaro virtuvė taip būdavo aprūpinama šviežia žvėriena. Valdovo sėkmingai sumedžioti žvėrys simbolizavo jo būsimas karines pergales, o medžioklių prabanga ir mastas išskyrė valdovą iš jo kilmingų pavaldinių rengiamų tokių iškylų. Į valdovo organizuojamas medžiokles buvo kviečiami garbingi rūmų svečiai, užsienio šalių pasiuntiniai.

„Medžioti mėgo visi Jogailaičiai, be šios pramogos neįsivaizdavo savo kasdienybės. Ir nors tai viena seniausių žmogaus veiklų, tenka pripažinti, kad vis dar mažai žinome apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kilmingųjų požiūrį į gyvąją gamtą“, – sako dr. Toma Zarankaitė-Margienė, Valdovų rūmų muziejaus kultūros istorikė, medžioklės valdovų dvaruose fenomeno tyrėja.

Moksliniai istorijos tyrimai kasmet atskleidžia vis daugiau faktų apie medžioklę Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Sekmadienį 13 val. vyksiančioje diskusijoje dr. Toma Zarankaitė-Margienė, doc. dr. Giedrė Piličiauskienė ir dr. Manvydas Vitkūnas kalbės apie valdovų medžioklės tradicijas, jos svarbą. Diskusijos dalyviai kartu sužinos, kokie laukiniai žvėrys klaidžiojo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giriose.

Šventės programą papildys Lietuvos medžiotojų draugija. Vilniečiai ir miesto svečiai galės grožėtis medžiotojų su medžiokliniais šunimis eisena, keliausiančia nuo Rotušės aikštės Didžiąja ir Pilies gatvėmis į Šventaragio slėnį.

Neįprastų skonių mėgėjų prie Valdovų rūmų muziejaus lauks žvėrienos festivalis, kurio metu bus galima paragauti žvėrienos patiekalų, taip pat – patikrinti savo taiklumą. Nuo vidudienio kas valandą medžioklinius ragus pūs „Trimito“ muzikantai, gros Istorinis pučiamųjų orkestras.

Medžioklės dienai skirta diskusija Valdovų rūmų muziejuje yra nemokama, tačiau būtina registracija. Edukacinėse dirbtuvėse bus galima dalyvauti įsigijus edukacinio užsiėmimo bilietą.