Gidė ekskursijoje atskleis negirdėtų faktų apie Klaipėdą: tokios prabangos neturėjo nė vienas kitas miestas

Gidė L.Grigaitytė pasakojo jau nebenustembanti, sulaukusi klausimo, ar tikrai senosios Klaipėdos gatvėmis prieš 120 metų kursavo elektrinis tramvajus, nors tuomečiame Vilniuje ir Kaune žmonės naudojosi tik arklių traukiamais tramvajais – vadinamosiomis „konkėmis“. Trimis maršrutais kursavęs tramvajus tapo savotiška uostamiesčio legenda, mat jo egzistavimą primenančių ženklų praktiškai nelikę, tačiau iki šiol išliko pasakojimų, prisiminimų, nuotraukų.

Žinoma, jog buvo XX amžiaus pradžioje Klaipėdoje buvo nutiestos trys tramvajaus linijos – jų ilgis buvo 12 km. Viena jų iš geležinkelio stoties per miesto centrą vedė Smeltės link, antroji – nuo Biržos iki „Pakrantės vilos“ („Strandvilla“) restorano Melnragėje, netoli Klaipėdos švyturio. Trečioji buvo žiedinė, veikusi turgaus dienomis. Klaipėdos tramvajus buvo susietas su siauruoju geležinkeliu, priklausiusiu tai pačiai bendrovei. Siaurasis geležinkelis „Memeler Kleinbahn“ vardu Klaipėdos krašte veikė iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos.

Elektrinis tramvajus vietinių buvo vaizdžiai vadinamas Memelio siela – tai rodo jo svarbą miestui.

Modernaus viešojo transporto XX amžiaus pradžioje prireikė tam, kad iki Smeltės marių pakrantėje veikusių įmonių ir fabrikų patogiai galėtų atvažiuoti darbininkai. Be to, kuriantis pramonei, daugėjo ir gyventojų, todėl arklių traukiamų karietų jau nebūtų užtekę. Beje, idėjų Klaipėdoje atgaivinti tramvajų pasigirsta ir pastarasiais metais.

Ekskursiją, kurią Pasaulinės turizmo dienos proga miestiečiams ir uostamiesčio svečiams dovanoja Klaipėdos miesto savivaldybė ir Klaipėdos turizmo informacijos centras, vesianti gidė L.Grigaitytė pasakojo, jog ruoštis kelių valandų ekskursijoms nebuvo lengva, bet be galo įdomu. Visų pirma, net ir pati gyvendama Klaipėdoje, kai kurių faktų apie prieš 120 metų važinėjusį elektrinį tramvajų nebuvo girdėjusi, antra vertus, išlikusios nuotraukos, sutiktų žmonių pasakojimai ir prisiminimai, padėjo susidėlioti aiškesnį vaizdą, kaip miestas atrodė XX amžiuje. Koks iššūkis lauks ekskursijos dalyvių? „Atstumas. Rugsėjį būsime sportiška Klaipėda“, – šypsojosi pašnekovė.

Kaip prisiminė gidė, dar iki pradėdama ruoštis ekskursijai „Istorinio Klaipėdos tramvajaus vėžėmis“, jau buvo perskaičiusi faktą, jog lakūnas Stasys Girėnas, grįžęs iš Amerikos, kirto Mažosios Lietuvos sieną, atvyko į Klaipėdą, įsėdo į tramvajų. „Važiuoju, žiūriu per tramvajaus langą į mūsų uostą“, – rašoma vienoje prisiminimų knygų.

Prisiminimuose gidė rado ir dar vieną aprašytą įspėjimą, kuomet siauroje gatvėje, grįstoje akmenimis, važiuojant tramvajui, akmenukai neatlaikydavo ir pradėdavo šaudyti – kildavo pavojus būti sužeistam. Arba faktą, jog, pradėjus ardyti tramvajaus bėgius, rekomenduota kuo skubiau juos pašalinti iš gatvės, nes už bėgių kliūdavo dviratininkai ir vežimų ratai.

Kodėl elektrinio tramvajaus 1934-aisiais atsisakyta? Oficiali versija – dėl radijo trukdžių, sulaukus vietinės radijo stoties savininkų skundų. Visgi tikroji priežastis buvo kita – į 30 metų veikusio tramvajaus patobulinimus ir remontą: bėgių atnaujinimą ar keitimą, vagonų pirkimą, nebuvo investuojama. Galiausiai, elektrinį tramvajų pakeitė autobusai – 1934 metais Klaipėdos gatvėmis pradėjo kursuoti 12 geltonų-raudonų miesto autobusų.

Vienintelė galimybė nemokamai dalyvauti ekskursijoje – rugsėjo 27-ąją, Pasaulinę turizmo dieną. Vėliau grupės ekskursiją „Istorinio Klaipėdos tramvajaus vėžėmis“ galės užsisakyti Klaipėdos turizmo informacijos centre. Pasak L.Grigaitytės, Klaipėdos svečiams ir, žinoma, vietos gyventojams bus tikrai įdomu daugiau sužinoti apie vienintelį elektrinį tramvajų, „vaikščiojusį“ dabartinės Lietuvos teritorijoje. Gyvenantiems uostamiestyje bus tikrai smalsu pasidomėti, kaip miestas vystėsi, augo, kaip priemiesčiai tapo dabartinio miesto dalimi, pavyzdžiui, kaip XIX a. pabaigoje susijungusios Bajoriškoji Smeltė ir Karališkoji Smeltė buvo prijungtos prie Klaipėdos miesto.

Pastaruoju metu ypač aktuali tema – gatvių pavadinimų keitimas. XX amžiuje senojoje Klaipėdoje vyko panašūs procesai. Pavyzdžiui, Malūno vartų gatvę pakeitė Minijos gatvė. Marių gatvė tapo Nemuno gatve. Pietinėje miesto pusėje buvusi Kryžiaus gatvė pervardinta į Titnago. Kai kurios gatvės tiesiog dingo. Pavyzdžiui, Povilo gatvė, vedusi į pirmąją miesto elektrinę, kurioje buvo gaminama energija elektriniam tramvajui. Tas pats nutiko su Malkų gatve. O Perkaso gatvė tapo Sukilėlių gatve.

„Įdomus faktas, kad elektrinis tramvajus pietinėje miesto dalyje nutiestas todėl, kad tuo metu augo pramonė. Smeltėje pradėjo veikti celiuliozės fabrikas, darbininkams reikėjo patogiai pasiekti savo darbo vietas. Pradėjus veikti celiuliozės fabrikui, lentpjūvėms, gyventojų skaičius tuometėje Klaipėdoje gerokai išaugo. 1934–1935 Klaipėdoje buvo apie 40 tūkst. gyventojų, o į vieną tramvajaus vagoną tilpo 30–35 žmonės. Šis transportas nebeatitiko to laikmečio poreikių, tad ir investuoti į jo atnaujinimą neatrodė verta“, – kalbėjo gidė.

Beje, tramvajus pirmuosius kelerius metus veikė nuostolingai: 1907 metais nuostolis siekė 27 tūkst., 1908 metais – 14 tukst., markių, o štai 1909-aisiais gauta 4 tūkst. markių pelno.

Kaip pasakojo gidė, ruošiantis ekskursijai, svarbu pasirūpinti tinkama avalyne, galvos apdangalu, pėsčiomis teks įveikti ne vieną kilometrą.

L.Grigaitytė išduoda, jog pasivaikščiojimą baigti planuojama restorane, kuriame veikė siaurojo geležinkelio stotis, o netoli tos vietos prieš 120 metų judėjo elektrinis tramvajus.

Pasinerkite į laikotarpį, kai mieste skambėjo tramvajaus skambučiai ir jo ratai dundėjo akmenimis grįstomis gatvėmis kurdami neatskiriamą miesto kasdienybės dalį. Ekskursijos metu susipažinsite su tramvajaus, Klaipėdoje veikti pradėjusio 1904 metais, istorija, sužinosite, kaip tramvajaus atsiradimas paveikė miesto plėtrą ir kasdienį gyvenimą, o taip pat išgirsite įdomių istorijų apie tuometinę miestiečių kasdienybę.

Trukmė: ilgiau kaip 3 valandos.

Keliavimo būdas: pėsčiomis (jums teks įveikti daugiau nei 4 kilometrus). Susitikimo vieta: prie skulptūros „Žvejys“, Danės g. 17.

Ekskursijos pabaiga: prie Klaipėdos švyturio.

Data ir laikas: Rugsėjo 27 d. 16 val. registracija https://shorturl.at/PlGxR