Sugrąžino į A. Smetono laikus
Atvykusius į Smetoninių šventę bene labiausiai žavėjo dvare ir dvaro parke vaikštinėjančios pasipuošusios damos ir ponai, iš skirtingų Lietuvos miestų susirinkę paminėti pirmojo Lietuvos prezidento 150-ojo jubiliejaus.
Laisvos, tiesaus silueto suknelės, dengiančios kelius, susukti plaukai, atviri bateliai ne visai aukštu kulnu ir žėrintys aksesuarai: skrybėlaitės, perlai ar segės. Vyrai, pasipuošę švarkais su dviem ar viena saga bei skrybėlėmis – šių tarpukario laikų taisyklių itin kruopščiai laikėsi į dvarą atvykusios viešnios ir svečiai.
Visą Smetoninių dieną Prezidento A. Smetonos dvaro teritorijoje vyko šventė, kurios metu veikė amatų, dirbinių bei gardumynų mugė: buvo galima paragauti ir įsigyti tradicinių šakočių, bulvinių ir mielinių blynų, saldumynų.
Svečiai mielai prisėsdavo ant krėslo nusifotografuoti tarpukario fotoateljė, stilingiausiai pasipuošusios ponios, kaip ir kasmet, susirinko „faifoklioko“ („five o‘clock“ – „penkta valanda“) – paragauti penktos valandos arbatėlės. Gerdamos arbatą viešnios susipažino su tarpukario popietės arbatos gėrimo subtilybėmis bei stalo etiketu. Dvaro kieme svečius kalbino dvaro gyventojai – dalijosi savo kasdienybe ir istorijomis, siūlė paskaityti dvaro laikraštį.
Etnologas Jonas Kavaliauskas į dvarą atvykusius vaikus kvietė išbandyti jėgas žaidžiant tradicinius lietuvių liaudies žaidimus – susidomėjusių tikrai netrūko.
Visi susirinkusieji pakviesti apžiūrėti ypatingo eksponato – dvaro antrajame aukšte eksponuotos auksinės plunksnos, kurią 1933 metais vardo dienos proga Prezidentui padovanojo ukmergiškiai.
Ypatingas dėmesys Smetoninių dieną skirtas ne tik pirmajam Lietuvos prezidentui, gimusiam rugpjūčio 9-ąją, bet ir kitiems Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarams – jiems jautrius žodžius Signatarų alėjoje, ypač brangioje A. Smetonai vietoje, skyrė savivaldybių atstovai, kultūros darbuotojai – muziejininkai, bibliotekininkai, mokytojai, Vasario 16-osios klubo nariai, A. Smetonos giminaičiai. Padėkas ir palinkėjimus lydėjo vyrų choro „Varpas“ atliekamos dainos.
2018 metais, minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, Signatarų alėjoje buvo pasodinta 20 ąžuolų, prie kurių įrengtos atminimo lentelės, skirtos kiekvienam Signatarui, pasirašiusiam Nepriklausomybės aktą. Į šį renginį atvyko Lietuvos ir Latvijos savivaldybių, iš kurių kilę Signatarai, atstovai ir svečiai. Įprasminant šią alėją, buvo atvežta sauja žemės iš Signatarų gimtinių – ji išberta šalia jiems skirtų atminimo lentelių augančių ąžuoliukų.
Lydėjo palinkėjimai ir dainos
150-osioms A. Smetonos gimimo metinėms skirta šventė prasidėjo mišiomis Lėno Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje, tuomet būrys svečių susirinko prie A. Smetonos paminklo priešais jo globotą mokyklą, Užulėnyje, gėlių padėta ir prie Prezidento buvusios sodybos pamatų.
Svečius pirmasis pasveikinęs Ukmergės Vyčio 1002-osios šaulių kuopos vadas Linas Kavaliauskas priminė, jog A. Smetona buvo šaulys, tik istorikai turėtų atsakyti į klausimą, ar jis galėjo priklausyti tarpukaryje Ukmergėje veikusiai šeštajai šaulių rinktinei. „Galbūt, Ukmergė turi savąjį garbės šaulį?“ – svarstė L. Kavaliauskas.
Susirinkusiuosius pasveikinęs Ukmergės rajono savivaldybės meras Darius Varnas pabrėžė, jog A. Smetona – išskirtinė asmenybė, kurios indėlis į Lietuvos istoriją labai svarbus ir neįkainojamas. „A. Smetona, gimęs prieš 150 metų čia, Užulėnyje, buvo ne vien pirmasis Lietuvos prezidentas. Jis buvo to laiko vienas pasaulio lyderių. Tai jo darbai, atsidavimas padėjo pirmą pamatą laisvai ir nepriklausomai valstybei. Svarbu nuolat prisiminti, jog turime saugoti laisvę ir nepriklausomybę bei Lietuvos žmones, ką dabar daro sesės ir broliai Ukrainoje. Jie gina savo laisvę, nepriklausomybę ir valstybės vientisumą. Linkiu visiems taikios padangės“, – kalbėjo D. Varnas.
A. Smetonos giminaitė Sigutė Smetonaitė-Petrauskienė, kreipdamasi į susirinkusiuosius, pasidžiaugė, jog labai malonu lankytis Prezidento tėviškėje, kurią jis labai mylėjo ir į kurią visuomet, pasitaikius progai, grįždavo. „Mes su pagarba ir pasididžiavimu minime pirmuosius Lietuvos kunigaikščius, 1831 ir 1863 metų sukilimo vadus bei dalyvius, knygnešius, neišdildoma iš atminties Lietuvos Tarybos veikla 1918 metais, Laisvės kovų dalyviai, partizanai. Šiandien sukanka 150 metų, kai gimė žmogus, kuris taip pat nenuginčijamai vertas mūsų pagarbos ir tinkamo įvertinimo“, – sakė S. Smetonaitė-Petrauskienė.
Į teatralizuotą šventę dvare kvietęs Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas Raimondas Baranauskas, įkūnijęs pirmąjį Lietuvos Prezidentą, susirinkusiesiems kalbėjo: „Ši diena – Lietuvai prakilniausia, susilaukiant šios valandos, kada tautos valia, buvusi ilgus amžius prislėgta, suvaržyta vėl iškilo aikštėn ir susidėjo į stiprų, aiškų vienetą. Būdama nelaisvėje tauta buvo beveik nustojusi savo gyvybės sąmonės. Buvo apmirusi. Kitiems rodėsi, kad jau ir palaidota. Radosi tačiau kilnių jos vaikų, kurie nenusiminė, kurie turėjo tiek drąsos ir ryžosi gaivinti apmirusią sąmonę. Kelt ir plėtot, gydyt, budint, judint visuomenės valią, pažadint iš vietos visą tautą ir visą šalį.“
Pirmojo šalies prezidento kalbą lydėjo šventinis koncertas – Kauno muzikos ansamblio „Ainiai“ paruošta teatralizuota muzikinė programa, skirta A. Smetonos 150-osioms gimimo metinėms. Į nuotaikingą muzikinį nuotykį svečius įsuko Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas Raimondas Baranauskas su Kauno muzikos ansamblio „Ainiai“ muzikantais ir solistais Ryčiu Janilioniu bei Justina Tomkute-Petraitiene.
Prezidento A.Smetonos gimtadienis pirmą kartą paminėtas 1989 metais prie jo gimtosios sodybos pamatų surengus mitingą. Nuo 1990 metų ši diena minima kasmet įvairiomis formomis – buvo rengiamos konferencijos, dviračių žygiai. Nuo 2011 metų šventė organizuojama prie mokyklos-muziejaus Užulėnyje. Nuo 2014 metų teatralizuota šventė pradėta švęsti Antano Smetonos dvare Užugiryje.
Prezidento šeima mėgo lankytis Užugirio kieme. Nuo 1937 metų ji ten vasarodavo, atvykdavo ir savaitgaliais.
