Buvo ryžtingas valdovas
Liepos 6-ąją, Mindaugo karūnavimo ir Valstybės dieną, kiekvienais metais švenčia lietuviai visame pasaulyje. Ši šventė neatsiejama nuo karaliaus Mindaugo vardo.
Pasak istoriko M.Nefo, apie 1238–1240 metus Lietuvą jau galime vadinti valstybe, kuriai vadovavo Mindaugas. Tačiau ji dar nebuvo pripažinta to meto tarptautinės bendruomenės. Tad Mindaugas nusprendė nuvesti to link.
Koks buvo karaliaus Mindaugo asmenybės paveikslas? Istoriko M.Nefo teigimu, niekas neabejoja, jog jis buvo ryžtingas valdovas.
„Mindaugas į vieną valstybę vienija pagonišką visuomenę, kurioje krikščionybė vertinama itin blogai. Nepamirškime, Lietuvos visuomenę puolė krikščioniškieji ordinai, todėl žmonių požiūris į tuos, kurie ateidavo dievo vedami, buvo neigiamas. Be to, didžiulę įtaką turėjo senasis lietuvių tikėjimas.
Nepaisant to, Mindaugas suprato, kad reikia ryžtingų sprendimų, priėmė krikštą, iš popiežiaus gavo karaliaus karūną ir žengė į Vakarų Europą. Lietuva valdant Mindaugui tampa ne tik valstybe, bet ir gauna karalystės statusą, tiesa, trumpam“, – pasakojo istorikas.
Puoselėti tapatybę reikia nuo mažens
Istorikas džiaugėsi, jog prieš daugiau nei penkiolika metų atsiradusi tradicija liepos 6-osios vakarą giedoti „Tautišką giesmę“ visame pasaulyje išliko.
Ir pats M.Nefas su šeima mini šią svarbią šventę: „Tai viena iš tų dienų, kai jaučiu dar didesnį ir svarbesnį susitapatinimą su valstybe. Dažnai tenka vesti šventinį renginį ar pasakyti sveikinimo kalbą, su šeima nepraleidžiame vėliavos pakėlimo ceremonijos S.Daukanto aikštėje, o vakare artimųjų ir draugų rate giedame „Tautišką giesmę“.
Norisi, kad mūsų vaikai, augdami ir matydami tokį pavyzdį, turėtų tokį pat tvirtą ryšį su valstybe, kaip ir jų tėvai bei artimieji.“
Įspūdžiai – visam gyvenimui
Šįkart Valstybės dieną vainikuos šimtmečio Lietuvos dainų šventės koncertas. Dainų šventėje ir pats M.Nefas yra dalyvavęs net keturis kartus. Mokyklos ir vėlesniais laikais jis atstovavo Anykščių tautinių šokių ansambliui „Gojus“, studijų metais – dainų ir šokių ansambliui „Šviesa“. Pasak istoriko, įspūdžiai iš Dainų šventės išlieka visam gyvenimui.
„Pagrindinė Dainų šventės emocija – bendruomeniškumas. Tai lydi per visą šventę: pradedant repeticijomis, bendru gyvenimu sostinės mokyklos salėje, baigiant koncertu.
Prisimenu, vieno Ansamblių vakaro metu lietus pylė kaip iš kibiro, bet mūsų ūpas buvo begalinis, mes tryškome džiaugsmu ir vasariškos audros neišsigandome. Tąkart susikoncentravome į pasirodymą, koncertų metu vyravo vienybė ir bendrumo jausmas“, – prisiminė dr. M.Nefas.
Pasak ilgamečio istorijos mokytojo, VDU Švietimo akademijos kanclerio pavaduotojo dr. M.Nefo, nuo mažens turime puoselėti savo tapatybę, kalbėti apie valstybę, išsaugoti papročius bei istoriją.
Istorikas įsitikinęs, kad iniciatyvūs ir pilietiški žmonės, susibūrę į bendruomenes ir organizacijas, gali padaryti proveržį visuomenėje.
„Džiaugiuosi, jog universitete dirbdamas su studijų programos „Mokomojo dalyko pedagogika: istorijos ir geografijos pedagogika“ studentais galiu išgirsti apie jų sugalvotas pilietines iniciatyvas, apie jaunimo bendruomenes regionuose ir jų daromą teigiamą poveikį. Žmonės neabejingi savo šaliai, ar gali būti kas nors geriau?“ – klausė M.Nefas.
