Savivaldybės įstaiga Klaipėdos koncertų salė (KKS) pranešė, jog kariliono muzikos koncertai savaitgaliais nebevyks, vasarą rengiamų tarptautinių varpų muzikos festivalių ateitis irgi neaiški. Senųjų pašto rūmų bokštą, kitus apleistus statinius būtina rekonstruoti. Kultūros ministerijai priklausančio istorinio komplekso būklė tiesiog apgailėtina – jis nyksta miestiečių akyse.
Nyksta kultūros vertybė
Atšaukti varpų koncertus paskatino rūpestis dėl muzikantų saugumo. Neseniai nuo raudonplyčio bokšto į vidaus kiemą nuvirtęs karnizas gerokai apgadino pastato apsaugos konstrukcijas. Liepų gatve žingsniuojantiems praeiviams irgi neramu. Bandant juos apsaugoti nuo birančių plytgalių ir čerpių, fasadai pridengti tinklais.
Dar 1987 metais 43 metrų aukščio bokšte įrengtas karilionas – unikalus muzikos instrumentas. Olandijoje nulieti 48 lygaus profilio, keturių diapazonų varpai su visomis juos laikančiomis konstrukcijos sveria apie 10 tonų. Sunkiausias varpas – 900 kilogramų.
Daug metų kiekvieną savaitgalį iš raudonplyčio bokšto sklidusi varpų muzika maloniai nuteikdavo ir Klaipėdos senamiesčio kvartalų gyventojus, ir turistus, tapo akustikos peizažo dalimi.
KKS darbuotojai skelbia, kad varpai vėl suskambės, kai šimtamečiai Klaipėdos pašto rūmai bus rekonstruoti.
Bandyta parduoti rūmus
Valstybės įmonei „Lietuvos paštas“ atsisakius nereikalingų statinių Vilniuje ir Kaune, bandyta parduoti ir senuosius pašto rūmus Klaipėdoje – už kultūros, istorijos ir architektūros paveldo objektą, kurio plotas sudaro 3000 kvadratinių metrų, tikėtasi gauti 1,57 mln. eurų.
Savivaldybė į rūmus nesitaikė, ji negalėjo dalyvauti aukcione, netgi prašė stabdyti pastatų pardavimo procesą. Miestiečius bene labiausiai jaudino kariliono likimas – pašto rūmus įsigijęs naujieji savininkai varpus iš bokšto galėjo pašalinti kaip jiems nereikalingą turtą.
Niekam neįpiršę nugyvento turto paštininkai parengė neogotikos stiliaus rūmų konservavimo projektą. Kai optimistinis scenarijus parduoti pastatus aukcione žlugo, ieškota kitokių variantų.
Kultūros ministerija galiausiai sutiko buvusio pašto rūmus išpirkti už 2,3 mln. eurų, be to, įsipareigojo savo lėšomis išvien su savivaldybe prikelti juos naujam gyvenimui.
Tiesa, darbai dėl dviejų institucijų nesutarimų iki šiol juda vėžlio žingsniu. Kultūros vertybe pripažinti rūmai toliau nyksta – plytos ir čerpės byra praeiviams ant galvų.
Kurs meno ir mokslo centrą
Kultūros ministras Simonas Kairys sielojosi, kad Klaipėdos pašto rūmų ateitį gaubia nežinia: „Parengėme įveiklinimo studiją, numatėme lėšas komplekso rekonstrukcijai, pernai tikėjomės sulaukti konkretaus plano, kaip savivaldybė dalyvaus procese, bet ji tyli. Ne taip buvo tartasi“.
Tačiau uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus mato kitokį vaizdą: „Mes savo ketinimų neišsižadame, esame suinteresuoti, kad apleisti istoriniai statiniai kuo greičiau atgimtų. Nesmagu girdėti kaltinimus, kad neva kažko nedarome, pati Kultūros ministerija pamažu traukiasi atgal“.
Partneriai, atrodo, tik dabar susitarė dėl statinių tvarkybos ir tvarkomųjų statybos darbų projekto parengimo – norima rūmų kompleksą pritaikyti mokslo ir meno centro, pavadinto iš Klaipėdos kilusio pasaulinio garso astronomo Frydricho Vilhelmo Angelanderio vardu, reikmėms.
Ekspertai rekomenduoja steigti naują savivaldybės biudžetinę įstaigą, kuriai patikėjimo teise būtų perduoti senojo pašto rūmai. Ji būtų atsakinga už istorinio komplekso valdymą, vystymą ir veiklą.
Varpininkai liko be darbo
Prūsiškoje Klaipėdoje pašto rūmai atvėrė duris 1893 metais. Karališkąjį statusą įgavusio statinio projektavimo ir statybos darbais asmeniškai rūpinosi Vokietijos kaizeris Vilhelmas II.
Per Antrąjį pasaulinį karą Klaipėdos pašto rūmai beveik nenukentėjo, apgriautas tik bokštas. Statiniai restauruoti 1969 metais, vėliau autentiškai atkurtas ir pagrindinės salės interjeras.
Pirmieji Apoldos (Vokietija) liejykloje pagaminti varpai bokšte sumontuoti 1987 metais. Po dviejų dešimtmečių juos pakeitė kitas itin kokybiško skambesio bei tembro olandiškų varpų rinkinys.
Kiekvieną savaitgalį, nesvarbu, koks bebūtų oras, į senojo pašto bokštą kopdavo ir grodavo karilionu du miesto varpininkai – Stanislovas Žilevičius ir Kęstutis Kačinskas.
„Lietuvos paštui“ priklausę rūmai ištuštėjo 2019-aisiais, bet varpų muzikos koncertai, festivaliai dar penkerius metus džiugindavo gyventojus ir svečius.
