Vilniaus senamiesčio širdyje atverta nauja parodų erdvė ir turistų traukos vieta

2024 m. balandžio 7 d. 10:21
Praėjusią savaitę Gedimino kalno papėdėje, Arsenalo g. 1, atidarytas Pilininko namas kviečia apžvelgti mūsų šalies istoriją šiuolaikiškai pristatančią ekspoziciją „Suprasti Lietuvą“.
Daugiau nuotraukų (5)
Šiame naujausiame Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) padalinyje galima susipažinti su esminėmis Lietuvos tapatybę formavusiomis idėjomis ir žmonėmis, kurie prisidėjo prie Lietuvos valstybingumo, kultūros ir mokslo raidos.
LNM generalinė direktorė Rūta Kačkutė per Pilininko namo atidarymą pabrėžė, kad kuriant ekspoziciją pirmiausia siekta susieti šalies tapatybės pristatymą su individualizuotu visuomenės ir žmogaus gyvenimo motyvu.
Naujame muziejuje lankytojai kviečiami Lietuvos istoriją pažinti per temas, kurios atspindi esminius visuomenės raidos ir žmogaus gyvenimo aspektus. Tai – kūryba, tikėjimai, kovos, istorijos lūžiai, pasauliniai saitai ir žmonės. Kiekviena tema atskleidžiama atskiroje salėje, kur apžvelgiami svarbiausi įvykiai ir reiškiniai nuo seniausių laikų iki mūsų dienų, išskiriant akcentus, suformavusius Lietuvos tapatybę.
„Norėjome sukurti ne supaprastintą, o suprantamą ir užsieniečiui, ir šalies jaunimui Lietuvos istorijos pasakojimą. Čia laukiami visi Lietuvos žmonės“, – teigė R. Kačkutė.
Siekiantiesiems išsamesnių istorinių žinių informacija naujame muziejuje prieinama išmaniuoju telefonu nuskenavus QR kodą prie temos ar eksponato. Lankytojų įspūdžius taip pat sustiprins ir dar geriau pažinti ekspoziciją leis siūlomas audiogidas.
Pasak R. Kačkutės, naujoji parodų erdvė išskirtinė tuo, kad išryškina Lietuvos tapatybę ir padeda suprasti, kaip Lietuva atrodo pasaulio kontekste ir kaip pasaulio tendencijos čia būdavo pritaikomos.
„Buvome išradingi: barokinį meną skatino estetinės didikų ambicijos, Kazimiero Semenavičiaus veikale dar 1650 m. aprašyta raketų gamyba, o ANBO lėktuvai niekuo nenusileisdavo didžiųjų valstybių analogams“, – apie ekspozicijoje pristatomą lietuvių išskirtinumą ir saitus su pasauliu kalbėjo muziejaus generalinė direktorė.
Pilininko namo lankytojai bus kviečiami pasidalyti nuomone, kuri iš teminių salių geriausiai atspindi Lietuvos tapatybę ir indėlį į šalies raidą.
„Valstybės kūrimo procesas nėra baigtinis ar statiškas. Nuolat kylantys nauji iššūkiai verčia kiekvieną iš mūsų užduoti sau klausimą: kokią bendrą tikrovę mes norime kurti toliau? Tikimės, kad kiekvienas šio muziejaus lankytojas pasijus svarbiu Lietuvos ateities kūrėju ir ieškos savo atsakymo, koks tas Lietuvos veidas“, – svarstė R. Kačkutė.
Ekspozicijoje „Suprasti Lietuvą“ lankytojai gali ne tik apžiūrėti eksponatus, bet ir patys kurti. Muziejuje įdiegti nauji technologiniai sprendimai leidžia visiems prisidėti prie Lietuvos audinio rašto kūrimo, pažymėti pasaulio gaublyje šalis, kuriose lietuviai emigrantai taip pat savaip kuria Lietuvos tapatybę.
Sukurtą Lietuvos audinio raštą lankytojai galės persikelti į savo el. įrenginį kaip užsklandą, o gavę instrukciją el. paštu jį išsisiuvinėti.
Pilininko namo kūrėjai siekė, kad jis taptų ne tik aplankyti vertu šiuolaikiniu muziejumi, bet ir nauja turistų pamėgta vieta Senamiesčio širdyje, o ekspozicija „Suprasti Lietuvą“ – patrauklia erdve ir jauniesiems lankytojams, ir miesto svečiams. Gedimino kalno papėdėje duris atvėrusį Pilininko namą norima paversti nauja edukacijų, koncertų, renginių ir laisvalaikio vieta.
„Šis vertingas istorinis pastatas ne tik restauruotas, bet ir suformuota jo koncepcija, suplanuotos veiklos, įrengta Lietuvos tapatybei skirta ekspozicija.
Idealu, kai forma ir turinys sutampa, kai pati erdvė ir joje kuriami pasakojimai tarsi papildo vienas kitą. Neabejoju, kad tokią formos ir turinio apykaitą pamatysime ir čia, Pilininko name“, – per LNM naujo padalinio atidarymą lūkesčiais dalijosi kultūros ministras Simonas Kairys. 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.