Kultūros paveldo savininkams ir puoselėtojams joje surengti mokymai-seminaras „Paveldo aktualizavimas ir vertės kūrimas“ yra dalis įgyvendinamo projekto „Vienijantis kūrybiškumo centras – Pragiedrulių sodyba“, kurį remia Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo programa „Kultūra“.
Mokymuose pasidalyta gerąja praktika apie paveldo objektų atvėrimą visuomenei, jungties tarp seno ir naujo išlaikymą.
Tam neatsitiktinai pasirinkta istorinė atnaujinta Juozo Čerkeso „Pragiedrulių“ sodyba – čia išsaugota senojo dvarelio autentika integruojant modernius architektūros sprendimus.
Buria bendruomenę
„Vienijantis kūrybiškumo centras Pragiedrulių sodyba sujungė ir sukvietė draugėn žmones, kurie savo darbu ir žiniomis tiesia tiltus tarp praeities ir ateities. Kultūros paveldas atlieka svarbų vaidmenį formuojant šalies, miesto, žmogaus tapatybę ir charakterį. Šis atgaivintas kultūros paveldo objektas Panevėžiui svarbus, nes buria bendruomenę, atveria galimybes augti ir skleistis kūrybiškumui“, – sveikindama konferencijos dalyvius pabrėžė Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Gintautė Atkočienė.
Susirinkusieji į seminarą turėjo puikią galimybę susipažinti su permainų ir naujovių į Panevėžio kultūrinį gyvenimą įliejusiu unikaliu „Pragiedrulių“ kūrybiškumo centru, su kolegomis pasidalinti idėjomis, mintimis, kaip puoselėti, įveiklinti, naujam gyvenimui prikelti ir išsaugoti išlikusį kultūros paveldą.
Projektą „Vienijantis kūrybiškumo centras – Pragiedrulių sodyba“ pristačiusi jo vadovo pavaduotoja Aušra Sipavičienė atkreipė susirinkusiųjų dėmesį, kaip kultūros paveldas tapo savotišku tiltu, jungtimi tarp seno ir naujo, istorijos ir dabarties.
Pasak A.Sipavičienės, rengiant šį projektą atsiremta į istorinę atmintį ir paties J.Čerkeso asmenybę. Skaistakalnio parke raudono mūro sodybą tarpukariu įkūręs J.Čerkesas visuomenėje garsėjo kaip Lietuvos kariuomenės savanoris, gabus advokatas, poetas, sodininkas, kūrėjas ir vienytojas. Juozo ir Jadvygos Čerkesų sodyboje, šeimininkų pramintoje „Pragiedruliais“, rinkdavosi to meto žinomi žmonės, ten skambėdavo muzika, atliekama J.Čerkesienės, buvo skaitomos eilės – tai buvo erdvė ir terpė kūrėjų idėjoms skleistis.
„Labai norėjosi šią liniją išlaikyti ir pritaikyti naujame projekte, istorinėje sodyboje sukurti užuovėją menininkams arba mylintiems meną žmonėms, kad čia jie rastų terpę savo sumanymams įgyvendinti“, – pasakojo A.Sipavičienė.
Projektas leido jo vykdytojams dalyvauti mokymuose, surengti daugybę susitikimų su bendruomene. Panevėžiečiai siūlė idėjas, kaip įveiklinti daug dešimtmečių parke stūksojusį apleistą kultūros paveldą.
Pasak A.Sipavičienės, bendruomenės išsakyti poreikiai integruoti į veiklas, kurias dabar siūlo šioje Panevėžiui itin reikšmingoje istorinėje vietoje įrengtas kūrybiškumo centras. „Pragiedruliuose“ veikia taikomosios dailės (dizaino krypties) studija, kurioje lankytojai gali išbandyti kūrybą ant audinio, plėtojama pačiam J.Čerkesui buvusi labai svarbi tvarumo ir ekologijos tema.
Kadangi sodybos šeimininkas garsėjo ir aktoriniais gabumais, restauruotoje jo sodyboje įkurta teatro studija, kurios dalyviai mokosi taisyklingos stovėsenos, oratorystės meno ir kitų kasdienybėje reikalingų taikomojo teatro metodų.
O audio– ir videostudija tapo naujos kino bendruomenės Panevėžyje širdimi, sujungusi žinomus kino profesionalus, jaunosios kartos kūrėjus ir moksleivius, žengiančius pirmuosius žingsnius kino karjeros link.
Visais laikais J.Čerkeso sodyba garsėjo kaip kūrėjus vienijanti erdvė jų sumanymams skleistis. Šią idėją dabar atkartoja rezidencijų erdvė – joje menininkams, tyrinėtojams, kūrybinių industrijų ir kitų kūrybinių veiklų atstovams suteikta galimybė gyventi ir dirbti Panevėžyje, vaizdingame Skaistakalnio parke.
Dar šį pavasarį „Pragiedruliuose“ bus įkurtas ir bendruomeninis sodas išlaikant šios istorinės sodybos senąsias tradicijas. J.Čerkesą čia primena jo sodintos obelys, išlikusios senos nuotraukos liudija apie šeimininko puoselėtą didžiulį sodą ir gėlynus, ypatingą rožių kolekciją.
Seno ir naujo dermė
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjo pavaduotojas Augustas Makrickas, seminaro dalyviams pristatęs, kaip kultūros paveldo aktualizavimas ir įveiklinimas prisideda ir kuria miesto gyvybingumą, atkreipė dėmesį į seno ir naujo dermę.
Buvusios apleistos „Pragiedrulių“ sodybos, supamos seniausio mieste parko, atnaujinimas tapo nemenku iššūkiu projektuotojams.
Pagrindinė šio komplekso ar– chitektūrinė koncepcija buvo sujungti seną su nauju – restauruoti pridedant naujų funkcijų, bet neužgožiant istorinio pastato.
Tokių ieškojimų rezultatas – autentiškumą išlaikiusi ir unikaliais architektūriniais sprendimais papildyta sodyba.
Dabar į „Pragiedrulius“ ateinant nuo pietinės pusės atsiveria senojo raudono mūro pastato vaizdas. O iš šiaurinės pusės matyti iš šlaito išlendanti stiklinė jo dalis.
Iš šios pusės žingsniuodamas pievele į „Pragiedrulius“ net nejauti, kad vaikštai ant pastato stogo, nesuvoki, kad po kojomis – didžiulė parodų erdvė.
„Kai kultūros paveldo objektai sutvarkomi, įveiklinami, traukia juose leisti laiką. Iš to gimsta gyvybingas miestas. Panevėžiui yra didelis laimėjimas centrinėje dalyje turėti net du parkus, unikalią istorinę J.Čerkeso sodybą. Tokių objektų vis daugėja, mes vis labiau stengiamės tvarkyti kultūros paveldą, jį pagerbti, atskleisti, pakviesti miestiečius aplankyti, ne tik pažiūrėti gražių plytų, bet ir įsitraukti į tuose objektuose vykdomą veiklą, įdomiai praleisti laisvalaikį“, – teigė A.Makrickas.
Paveldo aktualizavimo ir vertės kūrimo mokymus-seminarą Panevėžio miesto savivaldybės administracija surengė bendradarbiaudama su Kultūros paveldo departamentu.
Mokymų programa apėmė įvairias temas, susijusias su paveldo svarba miestui, įveiklinimu remiantis kūrybiškos vietokūros ir kultūros verslumo principais, supažindino su aktualiomis paveldotvarkos finansavimo, išlaidų kompensavimo naujienomis.
Projektas „Vienijantis kūrybiškumo centras – Pragiedrulių sodyba“ finansuojamas pagal EEE finansinio mechanizmo programą „Kultūra“.
Šio projekto tikslas – pasitelkiant kūrybiškos vietokūros metodus ir kultūrinio verslumo mokymus skatinti visuomenės įsi– traukimą į kultūrinius procesus atgaivintame kultūros paveldo objekte, kuris atitinka vietinių bendruomenių poreikius.
Bendra projekto vertė siekia 1 078 557 Eur. Iš jų 959 839 Eur – Europos ekonominės erdvės fondo lėšos, 118 718 Eur – Panevėžio miesto savivaldybės indėlis.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis – nuo 2021–09–14 iki 2024–05–20.
