Pasak G. Striškos, atkurtoji Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija yra Renesanso epochos, bet iki XVI a. rūmai daug kartų keitė savo pavidalą, buvo perstatomi, todėl muziejininkas ekskursijos dalyviams parodys, kaip atpažinti ankstyviausius mūrus, papasakos, kaip atrodė pirmosios pilys, pakvies pasivaikščioti po archeologijos ekspoziciją bei gotikinių koklių parodą.
Archeologo teigimu, kartais viena detalė gali atskleisti visą epochą. Pavyzdžiui, Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijoje aptiktas koklis žalia glazūra. Tai vienas įdomiausių archeologinių radinių, turinčių tiesioginę sąsają su Lietuvos valstybingumo simboliais. XV a. balto molio, žalios spalvos glazūra padengto plokštinio koklio fragmentas papuoštas Gediminaičių stulpais. Įdomu tai, kad balto kaolininio molio telkinių Lietuvoje neaptinkama. Spėjama, kad XV a. trečiame ketvirtyje į Vilnių atvykę meistrai iš Lenkijos atsivežė arba jau pagamintų balto molio koklių plokščių, arba balto molio kaip žaliavos.
Gediminaičių stulpai žinomi nuo XIV a. pabaigos. Pirmiausia šis simbolis buvo pavaizduotas ant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetų. Numizmato Eduardo Remeco nuomone, minėtas ženklas atsirado Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto valdymo metais (1397) ir iš pradžių buvo jo asmeninis herbas. Vėliau Gediminaičių stulpai tapo Lietuvos didžiojo kunigaikščio herbu. Todėl šis simbolis aptinkamas ant Vytauto Didžiojo, Lietuvos ir Lenkijos valdovų Kazimiero Jogailaičio, Žygimanto Senojo ir Žygimanto Augusto monetų.
Šį bei kitus gotikinius koklius iki balandžio 28 d. galima išvysti parodoje, o paskutinėje parodos ekskursijoje laukia intriguojantis pasakojimas apie Gotikos epochą, kokia didikų ir bajorų heraldika buvo vaizduojama kokliuose, kaip tuo metu atrodė valdovų rezidencija.
