Vyresnio amžiaus marijampoliečiai gerai prisimena miesto gyventojų J. Basanavičiaus aikštėje rengtus mitingus, kuriuose buvo reikalaujama sugrąžinti miestui tikrąjį vardą.
Buvo renkami parašai, vietos spaudoje užvirė skirtingai nusiteikusių gyventojų diskusija, visuomenei didelį spaudimą darė tuometė valdžia, norėjusi išsaugoti Kapsuko pavadinimą.
Tąsyk pirmą kartą sovietų Lietuvoje buvo organizuotas referendumas, kuriame turėjo būti nuspręsta, ar miestas liks Kapsuku, ar susigrąžins Marijampolės vardą.
1989 m. Kapsuke gyveno beveik 51 000 žmonių, balsavimo teisę turėjo per 33 000 gyventojų, referendume dalyvavo 59,1 proc.
Visuotinės apklausos rezultatai: už Marijampolę – 79,9 proc. balsavusiųjų, už Kapsuką – 19,3 proc.
LTSR Aukščiausios Tarybos prezidiumo įsaku 1989 m. kovo 21-ąją Kapsuko miestas ir rajonas tapo Marijampolės miestu bei rajonu.
Istorikas, Kauno regioninio valstybės archyvo Marijampolės filialo vedėjas Rimvydas Urbonavičius teigė, jog Marijampolė buvo vienintelis miestas Lietuvoje, kuris sovietų laikais buvo praradęs savo istorinį vardą.
Muziejininkas Arūnas Kapsevičius į klausimą, kodėl būtent šį Sūduvos miestą sovietmečiu ištiko toks likimas, atsakė trumpai: „Nes Marijampolė buvo lietuvybės lopšys“.
Marijampolės vardo susigrąžinimo 35-metis šiomis dienomis mieste minimas įvairiuose renginiuose.
Lietuvos prezidento K.Griniaus memorialiniame muziejuje veikia paroda „Starapolė, Marijampolė, Kapsukas... Ir vėl Marijampolė“. Ekspozicijoje gausu dokumentų bei nuotraukų, atspindinčių miesto vardų kaitą, istorinius įvykius.
Petro Kriaučiūno bibliotekoje vyko protmūšis „Laisvės vardas – Marijampolė“. Bibliotekos darbuotojai parengė originalią parodą „Aš esu Marijampolė. Miesto vardas istorijos veidrodžiuose“.
Kultūrinės veiklos vadybininkė Daiva Bepirštienė, sulaukusi menininko Vytauto Juknos pasiūlymo eksponuoti jo surinktą originalių rėmelių bei veidrodžių kolekciją, senoviniuose rėmuose lyg paveikslus pakabino miesto istorikų knygas apie Marijampolės istoriją.
Marijampolės kraštotyros muziejaus „Saulėračio“ galerijoje veikia dailininko Eduardo Končiaus akvarelių paroda „Senoji Marijampolė“.
Iš Telšių kilęs menininkas daugiau nei 50 metų gyvena Marijampolėje ir išskirtiniais darbais garsina šį miestą.
Jo miniatiūrose atgyja senieji Marijampolės pastatai. Kai kurių jau nebėra, juos primena tik senos fotografijos, kai kurie pasikeitę, tačiau išlikusios nuotraukos padeda atkurti buvusią miesto architektūrą.
Šio menininko gerbėjai, įpratę matyti spalvingas jo miniatiūras, kiek nustebo, jog pastarojoje parodoje vyrauja lyg pageltusių senovinių fotografijų spalva.
„Piešiau jas per karantiną, kai buvo negalima niekur išeiti iš namų“, – paaiškino E. Končius.
Šioje parodoje yra ypatingas dailininko kūrinys – vieno paveikslo rėmuose sutalpintos net 54 miniatiūros su senosios Marijampolės architektūros vaizdais.
E. Končius – respublikinio konkurso „Aukso vainikas“, 2007 ir 2016 m. respublikinio Lidijos Meškaitytės miniatiūrų konkurso laureatas.
Didelio susidomėjimo sulaukiančios jo akvarelių parodos ne vieną kartą buvo organizuojamos ne tik Marijampolėje, bet ir įvairiuose Lietuvos miestuose, Vokietijoje.
Ko gero, nuotaikingiausią dovaną Marijampolei šiomis dienomis padovanojo „Ryto“ pagrindinės mokyklos moksleiviai.
Marijampolės vardo susigrąžinimo išvakarėse pradinukai numezgė 1704 metrų draugystės juostą ir su ja įsiamžino mokyklos kieme, sudarydami skaičių 35.
