Ne tik Prūsijos lietuvių, bet ir vokiečių pamėgtas briedis heraldikos žinovams sukėlė įtarimų.
Net ir susitarus dėl simbolio diskusijos nerimsta – oponentai kritikuoja naujai sukurtą Mažosios Lietuvos herbą su briedžio atvaizdu. Prezidentūrai pavaldžios LHK sprendimą dar turi patvirtinti šalies vadovas Gitanas Nausėda.
Įvardijo krašto simboliu
Kurti Mažosios Lietuvos heraldiką sumanyta maždaug prieš dešimtmetį.
Apibendrinus Klaipėdos universiteto (KU) istorikų pateiktą medžiagą, kultūrininkų, mokslininkų visuomenininkų, šio krašto senbuvių, išeivių nuomonė, kad pagrindinė Mažosios Lietuvos herbo figūra galėtų būti briedis, sutapo. Toteminį šio gyvūno šventumą pripažindavo ir pajūryje gyvenusios baltų gentys – prūsai, kuršiai, žemaičiai.
„Orientavomės į LHK rekomendaciją kurti bendrą etnografinių ženklų sistemą, kurioje dominuoja gyvūnai: Žemaitijos herbo centrinis simbolis yra meška, Aukštaitijos – žirgas, Suvalkijos (Sūduvos) – tauras, Dzūkijos (Dainavos) – lūšys, atliekančios šalutinį skydininkių vaidmenį“, – aiškino Seimui pavaldžios Etninės kultūros globos tarybos vyresnioji specialistė Audronė Daraškevičienė.
Briedžio simboliui herbe pritarė iš visų savivaldybių atstovų sudaryta komisija, tačiau to nepalaimino LHK. Heraldikos specialistai taikų gyvūną siejo su politika – per Antrąjį pasaulinį karą briedžio atvaizdą esą naudojo viena vokiečių divizija, kiti militariniai junginiai, kai kurios išeivių draugijos.
Mokslininkai vėl įrodinėjo
LHK ekspertai aiškino, kad Mažosios Lietuvos regiono savitumą herbe prasmingiau pabrėžtų kitokie ne mažiau reikšmingi šio krašto artefaktai – baltų genčių kariai su ietimis ir skydais, kurėnai, švyturiai, raita lietuvininkė su knyga.
KU mokslininkai parengė dar vieną studiją, kurioje plačiau ir išsamiau atskleidė briedžio simbolio reikšmę Mažosios Lietuvos regiono istorijoje, kultūroje.
Klaipėdietis istorikas profesorius Vygantas Vareikis jokių tiesioginių nacių ir briedžio sąsajų neįžvelgė: „Šio gyvūno negarbino išskirtinai nei vokiečiai, nei lietuviai. Rytprūsių girių karalių briedį nuo seniausių laikų mylėjo visi, kai nacionalsocializmo sėkla čia net nebuvo sudygusi. Vokietijos ginkluotosios pajėgos ir dabar nesikrato briedžio įvaizdžio. Jeigu vokiečiams briedis tinka, kodėl mes turėtume jį smerkti?“
„Simboliai patys savaime dar nieko nereiškia. Ta pati Mažosios Lietuvos vėliava plaikstėsi ir 1923 metais, kai šis kraštas buvo sujungtas su Lietuva, ir 1939 metais, kai Vokietija jį aneksavo. Istorinę geltoną-raudoną Klaipėdos vėliavą sava laiko ir lietuvininkai, ir vietiniai vokiečiai, tarpukariu mėginę įkurti savarankišką darinį – „Mėmelio freištatą“, – kalbėjo dizaineris Kęstutis Mickevičius.
Nori protingo sprendimo
Tačiau briedžio simbolio šalininkų argumentai Heraldikos komisijos ir vėl neįtikino. Regiono bendruomenės, matydamos, kad herbo kūrimo procesas gali užsitęsti iki begalybės, kreipėsi į Lietuvos vietovių herbus tvirtinantį prezidentą G. Nausėdą. Tada reikalai pajudėjo.
Šiek tiek atlyžę LHK atstovai pasiūlė ieškoti protingo sprendimo derinant Heraldikos komisijos ir visuomenės atstovų nuomones. Pasak jų, herbo skyde įkomponuotą briedį esą galėtų papildyti kiti istoriniai vaizdiniai, atspindintys šio krašto svarbą Lietuvai, jūrinius akcentus, nuopelnus raštijai.
„Tokie ženklai tik praturtintų Mažosios Lietuvos herbą, jungtų praeitį ir dabartį. Briedis ten gali būti, bet ne vien tik jis“, – kalbėjo LHK pirmininkė Agnė Railaitė-Bardė, galiausiai pritarusi dailininko Arvydo Každailio sukurtam etnografinio regiono herbo su briedžiu variantui. A. Každailio siūlomo herbo variantai sulaukė ir daugiau pastabų.
„Stovintis gyvūnas man primena ne briedį, o šokantį ar šėlstantį kentaurą. Heraldikoje pasitaiko ir tokių figūrų, bet ką simbolizuoja gyvūnas, pavaizduotas jam nebūdinga poza, galiu tik spėlioti“, – stebėjosi prieš kelis dešimtmečius naująjį Klaipėdos herbą ir vėliavą sukūręs K. Mickevičius.
Dizaineriui dar užkliuvo masyvios briedžio kanopos, gaurai kone kaip liūto. Falas, pasak jo, nupieštas pernelyg didelis: „Kam jį akcentuoti? Ir kodėl aštuonios ragų atšakos, kai heraldikoje dažniausiai būna septynios ar devynios? Galutinis herbo variantas prasilenkia su pradine idėja.“
Amžina tik saulės šviesa ir žemė
Arvydas Každailis
Dailininkas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas:
„Liūtai, leopardai, įvairūs sparnuočiai, kitokie gyvūnai herbuose vaizduojami heraldiškose pozose. Briedžiui suteikti tokią išvaizdą buvo gana sudėtinga. Figūrą reikėjo jungti su valdžios ženklais – kokiais nors ginklais, regalijomis. Mažosios Lietuvos briedis herbe stovi stačias su ieties insignija, vadinasi, šis kraštas yra jo valdžioje.
Herbų simbolikoje nuo seno dominuoja vyriškasis pradas. Briedžio falas – ne atsitiktinė, o šio gyvūno jėgą, jo hierarchinę galią reikšmingai liudijanti detalė. Kodėl ragų atšakų turi būti septynios arba devynios, o ne aštuonios? Tokį skaičių pasirinkau labiau galvodamas apie bendrąją herbo simbolių plastiką. Aštuonkampė žvaigždė irgi yra baltų mitologijos simbolis.
Šiuolaikinėje heraldikoje gyvūnai vaizduojami ir įprastose pozose, bet šįkart norėta kažko kita. Lenkijos, kitų valstybių herbuose ereliai irgi vaizduojami nebūdingomis pozomis, bet dėl to niekas nesipiktina, iečių nelaužo. Galėjau briedį papildomai apginkluoti, paauksuoti jo ragus, kanopas, liežuvį, bet to atsisakiau – herbas būtų pernelyg margas.
Kurdamas Mažosios Lietuvos herbą galvojau apie sudėtingą jos praeitį – gentys, užkariautojai, valdytojai, netgi senieji vietovardžiai ilgainiui išnyksta, amžina tik saulės šviesa ir žemė, kurioje gyvena jau kiti žmonės. Tokią mintį herbe įprasmina tikrojo šio krašto valdovo briedžio simbolis.“
