Renginyje Lietuvos gyventojų genocido ir reziztencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys ir jo vyriausiasis patarėjas Aivydas Keršulis, LRS nariai Laurynas Kasčiūnas ir Juozas Baublys, Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų įkūrėjas ats. plk. Saulius Guzevičius., partizanų artimieji, Nepriklausomybės gynėjai, Jonavos Benedikto Labėno-Kariūno draugovės skautai, Alytaus rajono Butrimonių gimnazijos jaunieji šauliai ir kiti garbūs svečiai.
Žuvusiųjų Lietuvos partizanų atminimui buvo sugiedotas Lietuvos Respublikos himnas, padėtos gėlės, uždegtos žvakutės. Tylos minute pagerbti Dzūkijos krašto ir visos Lietuvos laisvės gynėjai, kurie paaukojo savo gyvenimus Tėvynei.
Lietuvos šaulių sąjungos Karaliaus Mindaugo 10-osios rinktinės kovinių šaulių Žaibo kuopos šauliai tris salves skyrė Lietuvos valstybei, žuvusiems Lietuvos laisvės kovotojams ir mūsų broliams ukrainiečiams, besikaunantiems su tuo pačiu pačiu, nors ir kitą rūbą apsivilkusiu, priešu.
Pasak Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus dr. Arūno Bubnio, prieš 75-erius metus, kovo 7 d., šioje vietoje žuvo keturi laisvės kovotojai, partizanai: Dainavos apygardos vado pavaduotojas ir Kazimieraičio rinktinės vadas Vaclovas Voveris-Žaibas, Kazimieraičio rinktinės ir Geležinio Vilko tėvūnijos štabo viršininkas Viktoras Kazlauskas-Vanagas, šios tėvūnijos būrio vadas Jonas Kazlauskas-Šermukšnis ir skyriaus vadas Petras Šilanskas-Labutis.
Tą pačią dieną buvo sunaikintas ir kitas Dainavos rinktinės bunkeris, kur buvo nušautas miegantis Šarūno rinktinės vadas, nuo 1948 m. spalio mėn. laikinai ėjęs Dainavos apygardos vado pareigas Benediktas Labėnas (Labenskas)-Kariūnas.
Partizanai buvo žiauriai išduoti. Šiame miške MGB vidaus kariuomenės 34-asis šaulių pulkas vykdė karinę čekistų operaciją. Ir būtent MGB agentai Algirdas Skinkys-Rytas ir garsus okupacinio režimo tarnas poetas Kostas Kubilinskas-Varnas yra kalti dėl šių partizanų žūties.
„Vos šešis pradžios mokyklos skyrius baigęs kaimo vaikinas Vaclovas Voveris-Žaibas pasirodė turįs neeilinį kovotojo talentą. Partizano kelią pradėjęs kaimo savisaugos būryje, jis tapo vienu iš aštuonių Lietuvos laisvės kovos karžygio garbės vardą gavusių partizanų.
Šiandien, minint Vaclovo Voverio-Žaibo ir jo bendražygių žūties metines, mes ne tik atkreipiame dėmesį į jų milžinišką indėlį kovojant prieš okupantų režimą, bet ir į jų išskirtinį pasiaukojimą, patriotizmą ir meilę Lietuvai“, – sakė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. A. Bubnys.
„Nors renginį inicijavome pirmą kartą, šis minėjimas jau taps tradicija, kartu apjungiant jėgas su visais tais, kurie rūpinasi Lietuvos partizanų atminimu ir kasmet atvyksta į šią vietą pagerbti žmonių, žuvusių už tai, kad mes šiandien gyventume laisvoje Lietuvoje. Šiais laikais, kai priešas kesinasi į laisvos Ukrainos valstybės suverenitetą, žudo jos žmones, Lietuvos partizanų atminimas primena apie mūsų kiekvieno atsakomybę prisidėti prie Lietuvos saugumo.
Mes turime būti pasiruošę ginti savo šalį. Deja, geopolitinės tendencijos šiuo metu nėra teigiamos, o priešo apetitas, panašu, nemažėja. Todėl šiandien, prisimindami Vaclovą Vovaerį-Žaibą ir jo bendražygius, pažadėkime tęsti jų palikimą: kovoti už teisingumą, laisvę ir nepriklausomybę. Tegul jų atminimas ir pavyzdys gyvena amžinai mūsų širdyse ir skatina mus kurti laisvą, drąsią Lietuvos ateitį“, – renginyje kalbėjo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Renginio dalyviams ir organizatoriams partizano Juozo Jakavonio-Tigro dukra, Seimo narė Angelė Jakavonytė atsiuntė padėkos ir sveikinimo laišką.
„Mūsų miškuose, laukuose, stribynų teritorijose guli nesurasta dar apie dvidešimt tūkstančių žuvusių laisvės kovotojų ir jų artimųjų kūnų. Mūsų laukia didelis darbas juos surasti. Ir Vaclovas Voveris-Žaibas, ir kiti partizanai išsvajotos laisvės nesulaukė. Bet jų patriotizmas, drąsa, ryžtas įkvėpė žmones vienytis Atgimimui, kurti Sąjūdį, pasirašyti Kovo 11-osios Aktą.
Vaclovo Voverio-Žaibo gyvenimas ir lemtis yra atspindys tūkstančių mūsų tautos žmonių istorijų – kovojusių, išniekintų, sušaudytų, užkastų miškuose, laukuose, aikštėse. Kankintų, įkalintų, ištremtų, mirusių ir atgulusių Sibiro žemėje. Sugrįžusių, bet ir savo Lietuvoje sovietmečiu kentėjusių persekiojimus ir patyčias.
Ir dabar Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojai, archeologai, istorikai, kariai ir šiam reikalui pasišventę žmonės ieško, suranda ir atkasa partizanų palaikus. Labai tikiu, kad artimiausiais metais iš slaptų kapų bus prikeltas dar ne vienas didvyris“, – rašome LRS narės A. Jakavonytės sveikinimo laiške.
Iškilmingam minėjimui pasibaigus, renginio dalyviai susirinko Alytaus rajono Junčionių bendruomenės namuose. Čia vyko dokumentinio filmo „Žaibas – Dzūkijos legenda“ peržiūra ir diskusija istorinės atminties temomis. Jame dalyvavo filmo prodiuseris Jonas Cimbolaitis.
Svetingi Junčionių bendruomenės nariai saugo V.Voverio-Žaibo ir jo bendražygių atminimą. Nuo šiol šiuose namuose istorinę atmintį liudijantis stendas pasipildė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Leidybos skyriaus leidiniais ir suvenyrais.
