Privatūs investuotojai, rekonstruojantys istorinį uostamiesčio kvartalą „Mėmelio miestas“, į savo valdas įsileido medinį laivyną.
Senovinės burvaltės perkeltos į angarą, priklausantį „Mėmelio miesto“ projekto įgyvendintojams – nekilnojamojo turto plėtojimo bendrovei „Stemma Group“. Tiesa, kol kas čia laikinąją prieglaudą atrado tik medinis Lietuvos jūrų muziejaus (LJM) laivynas.
Kitiems nykstančių Mažosios Lietuvos ir kitų kraštų laivybos relikvijų sergėtojams, kaip ir anksčiau, tenka verstis, kaip kas išmano.
Medinis laivynas – po stogu
„Stemma Group“ šiandienos poreikiams pritaiko buvusią Klaipėdos valstybinio jūrų jūrų uosto teritoriją, kurioje sovietmečiu veikė žvejybos laivų remonto įmonė „Laivitė“ – senieji cechai, garažai, kiti beviltiškai nugyventi statiniai jau šluojami nuo žemės paviršius. Investuotojai sutiko į vieną angarą įsileisti medinį laivyną. Šį pastatą jie griaus kitame konversijos darbų plėtros etape.
„Susitarę su teritorijos valdytojais, dar rudenį į senąjį angarą perkėlėme muziejaus laivus: kurėną „Sū.1“, reizinę „Dreverna“, vytinę „Vytautas Didysis“, venterinę valtį „Rusnietis“ ir ungurinę – „Ylė“. Kai kurie laivai gerai žinomi – dalyvavo Vilniaus universiteto profesoriaus, istoriko Alfredo Bumblausko ir žurnalisto Edmundo Jakilaičio sumanytos Nacionalinės ekspedicijos reisuose (LRT projektas)“, – pasakojo LJM rinkinių vyriausiasis kuratorius Romualdas Adomavičius.
Medinių laivų prieglaudos idėja kilo diskutuojant muziejininkams ir „Mėmelio mieste“ laikinai įsikūrusios populiarios alinės „Herkus Kantas“ savininkui Kiprui Paldauskui, neabejingam jūrų kultūros paveldui. K.Paldauskas pats anksčiau organizuodavo jūreiviškus renginius, tarp jų ir tarptautines didžiųjų burlaivių regatas „The Tall Ships Races“ Klaipėdoje.
Prasidėjus „Mėmelio miesto“ statybos darbams, alinei pasiūlyta kraustyti į kitą vietą – angarą, kuriame anksčiau buvo remontuojami metaliniai žvejybos laivai. K.Paldausko veiklai užteko ir trečdalio patalpos, laisvą plotą jis mielai sutiko perleisti Lietuvos jūrų muziejui, žinodamas, kad tradiciniai mediniai laivai šaltuoju metu laiku laikomi po atviru dangumi.
Erdvė įdomiems renginiams
„Medinės laivų konstrukcijos jautriai reaguoja į vėją, šaltį, lietų, sniegą. Mėmelio mieste atrasta laikina pastogė juos apsaugos nuo atšiaurių pajūrio oro sąlygų. Po mėnesio laivai bus rengiami naujam sezonui – angare tvirtinsime jų korpusus, kamšysime tarpus, derva tepsime bortus ir dugnus“, – į ateitį jau žvelgia muziejaus kurėno „Sū.1“ kapitonas R. Adomavičius.
Istoriko manymu, patalpa galėtų tarnauti švietimui pristatant Lietuvos pajūrio praeitį, jo unikalumą, laivybos Kuršių mariose ir Nemune ypatumus: „Jau šią savaitę miestiečius kviečiame į ekskursiją „Medinis-burinis“. Laukiame savanorių, kurie padėtų tvarkyti laivus – žmonės, savo rankomis palytėję plaukiojančius eksponatus, susipažintų su laivybos tradicijomis, priartėtų prie jūros“.
Muziejininkų ir „Mėmelio miesto“ valdytojų idėjoms pritaria Tradicinių ir istorinių laivų asociacija (TILA), šiuo metu vienijanti apie 15 medinių burinių laivų savininkų. Švietėjiški renginiai angare bus finansuojami specialios Klaipėdos savivaldybės programos „Burių miestas“ ir TILA lėšomis.
Kurėnų, kitokio jūrų kultūros paveldo sergėtojų pastangomis Kuršmarėse kasmet vyksta „Burpilio“ regatos, be senųjų laivų festivalyje „Dangės flotilė“ jau neįsivaizduojamos Jūros šventės.
Senos jachtos – gyvoji istorija
Vietos, kurioje istorinius laivus būtų galima prikelti naujam gyvenimui ir eksponuoti, ilgai ieškojo dar vienas jūrų kultūros puoselėtojas Bartas Markevičius. Net devyni jo išgelbėti senoviniai laivai įtraukti į Lietuvos kultūros paveldo registrą. Prieš tai jie ilgą laiką dūlėjo po atviru dangumi.
Pradėjęs giliau domėtis laivybos istorija B. Markauskas išsiaiškino, kad į jo rankas patekęs niekuo neišsiskiriantis burlaivis „Helene“ statytas JAV dar 1905 metais, primena tragiškai žuvusį jauniausią šios šalies prezidentą John'ą Kenedį – jis buriavo tokios pat konstrukcijos jachta „Victura“.
„Helene“ – pirmasis modelis, o J. Kenedis buvo įsigijęs kitą naujesnę medinę jachtą, bet ji nieko nesiskyrė nuo pirmtakės – toks pat vairo mechanizmas, tokia pati antstato ir kokpito forma“, – pasakojo senoviniais laivais susižavėjęs B.Markauskas.
Vyras restauravo 1918 metais Lietuvos vyriausybės užsakymu statytą medinį burlaivį, kuriuo tarpukariu plaukiojo įvairių valdžios įstaigų atstovai – muitininkai, paštininkai, gelbėtojai. Jo kylis išlietas iš betono, kai kituose to laikotarpio laivuose naudotas švinas. Būtent ši jachta užfiksuota garsiajame režisieriaus Algimanto Puipos filme „Elzė iš Gilijos“.
B. Markauskas ilgai mėgino rasti vietą, kurioje galėtų restauruoti istorinius laivus ir eksponuoti jau sutvarkytus. Tačiau Klaipėdos savivaldybė, kurią Valstybės kultūros paveldo komisijos ekspertai pagal paveldosaugos indekso reitingus pripažino geriausia Lietuvoje, tokios senienos nerūpi.
Burių miestui nereikia laivų?
Restautuotojai kurį laiką darbavosi Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos teritorijoje – senosios Lindenau laivų statyklos dirbtuvėse, bet vėliau buvo išprašyti. Tada B.Markauskas su laivais ir komanda persikėlė į Švėkšną – juos savo kieme priglaudė garsus laivadirbys Vaidotas Bliūdžius.
Švėkšnos miestelyje atsidūrė ir Klaipėdos pilies muziejaus kieme po atviru dangumi daug metų dunksojusios medinės valties griaučiai – niekam nereikalingo ir neprižiūrimi „eksponato“ dugne jau buvo sužaliavę berželiai. B.Markauskas su savo komanda ketina atkurti ir šią relikviją.
Keturių žmonių komanda per penkerius metus pajėgi restauruoti tik vieną senovinį burlaivį. B. Markauskui istorija ir kultūros – pinigais nesveriamos vertybės: „Žinau, kad iš to neuždirbsiu, bet išsaugosiu ateities kartoms tai, kas dažnai pranyksta be pėdsakų – žinias ir informaciją“.
Atgaivintas B. Markausko laivynas taip ir stovės Švėkšnoje ant žemės – ten nėra tinkamo dydžio ir gylio vandens telkinių. O Klaipėdos, pasiskelbusios Burių miestu, pašonėje teliuskuoja Kuršių marios, per centrą teka Dangė upė.
„Keista, kad čia neatsiranda vietos istoriniams laivams“, – stebėjosi restauratorius.
