1923-ųjų sausį, kai Klaipėdos krašto likimas buvo neaiškus, savanoriai kariai išvien su patriotiškai nusiteikusiais vietiniais gyventojais per slaptą karinę-diplomatinę operaciją nuginklavo pajūrį administravusius Prancūzijos legionierius – lietuviams dvasiškai ir geopolitiškai svarbi etninė teritorija prijungta prie jaunos Lietuvos valstybės, o kiek vėliau ir oficialiai jai perduota. Teisinėje plotmėje galutinis taškas padėtas 1924-ųjų gegužę, pasirašius Klaipėdos krašto konvenciją.
Sukilėlių auka – Lietuvai
Per iškilmes sveikinimo žodį taręs uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus pažymėjo, kad klaipėdiečiai pirmą kartą vienu metu pagerbia ne tik tarpukariu žuvusių Lietuvos karių, bet ir ryžtingos karinės operacijos vado, kontržvalgybos pulkininko, pirmojo Klaipėdos krašto gubernatoriaus J. Polovinsko-Budrio bei jo žmonos Reginos Kašubaitės-Budrienės atminimą. Pernai rugsėjį pargabenti iš JAV jų palaikai atgulė Skulptūrų parke – buvusiose miesto kapinėse.
„Ši diena mums tikrai yra įsimintina. Norėčiau palinkėti mokymo įstaigoms atvesti čia vaikus, rodyti paminklą, pasakoti apie tų laikų įvykius. Sausio 19-ąją šauliai vėl organizuoja tradicinį nakties žygį „Klaipėdos sukilėlių takais“. Tikiuosi, jog į jį susirinkusių įvairaus amžiaus žygeivių širdyse ir protuose rusens kilnūs jausmai. Mylėkime Klaipėdą ir Lietuvą“, – kalbėjo A.Vaitkus.
Didžiosios ir Mažosios Lietuvos sujungimo istorinę svarbą apžvelgusi Klaipėdos universiteto istorikė Silva Pocytė apgailestavo tarp svečių, kaip ir pernai, nematanti valstybės vadovų, sostinės politikų. Tada, pažymint Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-metį, istorinė data nesulaukė deramo dėmesio visoje šalyje – sukaktis paminėta gana epizodiškai.
„Jeigu ne kruvina sukilėlių auka, neturėtume pajūriu ruožo, visos šalies ekonomikai reikšmingo uosto, nebūtų susijungusios etninės lietuvių žemės, Lietuva nebūtų vientisa“, – istorinę Klaipėdo sukilimo reikšmę akcentavo Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ pirmininkė Rasa Šimkutė.
Gitanas Nausėda neatvyko
„Tai labai svarbi ir džiugi šventė, Klaipėda grįžo, ten kur ir jai priklausė būti – į Lietuvą. Be jokios abejonės, atvyksiu ir tokiomis progomis“, – 2019-ųjų vasarą po laimėtų šalies prezidento rinkimų uostamiestyje prie paminklo Mažosios Lietuvos sukilėliams prasitarė Gitanas Nausėda, paklaustas, ar Sausio 15-osios proga lankysis savo gimtajame mieste.
Buvęs klaipėdietis G.Nausėda, vėl kandidatuojantis į šalies prezidento postą, ko gero, pamiršo savo pažadą arba pristigo laiko. Šįkart iškilmėse prie paminklo Klaipėdos krašto sukilėliams dalyvavo tik du klaipėdiečių į Seimą išrinkti politikai – Audrius Petrošius ir Ligita Girskienė.
Budėję karo policininkai prie paminklo neprileido žmonių su plakatais – veikiausiai jie norėjo diskutuoti su istorikais, neva iškraipančiais Klaipėdos sukilimu vadinamo įvykio prasmę. Kai kuriems visuomenininkams atrodo, jog Vokietijai priklausęs, stiprią germanizavimo įtaką patyręs kraštas ne atvaduotas, prijungtas, o kažkokiu stebuklingu būdu susivienijęs su Lietuva.
Tylos minute pagerbti dvylika Klaipėdos krašto sukilimo dalyvių, du Prancūzijos kareiviai, keturi civiliai asmenys, žuvęs 1923 metais vykdant karinę operaciją. Paminklo „Už laisvę žuvusiems“ papėdę nuklojo gėlių vainikai, liepsnojo atminimo žvakės.
Pagerbti iškilūs veikėjai
Iškilmių dalyviai, pritariant choristams, sugiedojo Tautinę giesmę, neoficialų Mažosios Lietuvos himną „Lietuviais esame mes gimę“. Renginio pabaigoje parke nuaidėjo trys salvės: sukilimo dalyviams, Klaipėdai ir klaipėdiečiams, Lietuvos valstybei, laisvei ir nepriklausomybei.
Šventines ceremonijas vainikavo Klaipėdos įgulos Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų motorizuoto pėstininkų pulko bataliono, Šaulių ir jūrų kadetų rikiuotės maršas.
Herkaus Manto gatvėje miestiečiai dar atidengė ir paminklines lentas J.Polovinskui-Budriui, Prūsijos lietuvių teisės nuosekliai ginusiam Klaipėdos krašto politikui, kunigui, teologijos mokslų daktarui Viliui Gaigalaičiui.
Skulptoriaus Adomo Skiezgelo sukurti atminimo ženklai papuošė Turto bankui priklausantį, gerokai aptriušusį pastatą šalia Lietuvininkų aikštės, kuriame tarpukariu gyveno J.Polovinskas-Budrys ir V.Gaigalaitis. Projektą finansiškai rėmė Klaipėdos savivaldybė, privatūs mecenatai.
Pirmadienio vakarą keli šimtai jaunuolių su deglais rankose nuo Teatro aikštės Turgaus, Tiltų. Liepų gatvėmis nužygiavo iki paminklo Skulptūrų parke. Ši jau tradicija tapusi uostamiesčio jaunimo eisena taip pat buvo skirta Klaipėdos krašto sukilimo 101-osioms metinėms atminti.
Prie kapų – šaulių vėliavos
Klaipėdos diena pirmąkart paminėta ir Kaune. Savanorių kūrėjų, Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos atstovai rinkosi Karo muziejus kiemelyje prie Laisvės paminklo, lankėsi Aukštųjų Šančių karių kapinėse, kur pastatyta stela Karininkams. Akmenyje iškalta ir bolševikų nužudyto Klaipėdos krašto sukilėlių armijos štabo viršininko, majoro Juozo Tomkaus – pavardė.
Karines ir diplomatines kovas dėl pajūrio tą dieną prisiminė ir vilniečiai, susirinkę sostinės centre prie tautos žadintojo, Lietuvos himno autoriaus Vinco Kudirkai paminklo. Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos metines paminėjo JAV lietuviai, šaulių sąjungos išeivijoje atstovai.
Čikagos tautinėse kapinėse prie buvusio Lietuvos generalinio konsulo JAV, Niujorko garbės piliečio J.Polovinsko-Budrio ir jo žmonos antkapinio paminklo išskleista Klaipėdos krašto trispalvė, uždegtos žvakės, liuteronų-evangelikų parapijos kunigas Liudas Miliauskas aukojo mišias.
„Sveikiname tėvynainius su pergale. Už ryžtingą proveržį prie Baltijos, už tokią Lietuvą, kokia ji dabar yra, esame dėkingi visiems 1923 metų sukilimo dalyviams“, – kalbėjo išeivijos šaulių vado atašė Ernestas Lukoševičius, aktyviai prisidėjęs, kad dalis J.Polovinsko-Budrio ir jo ir žmonos pelenų iš JAV būtų pergabenta į jiems brangią Klaipėdą.
