Laiškai – tai nuotoliais atskirtų artimų žmonių bendravimo priemonė, kupina jausmų, apmąstymų, pasakojimų. Šiandien ranka rašytus laiškus pakeitė SMS žinutės ir elektroninis paštas, išstūmęs materialių, ilgai išliekančių laiškų kultūrą.
Ypatingą vietą pašto korespondencijos istorijoje užima dailininkų laiškai su piešiniais, kurie pasako daugiau, nei žodžiai. Iliustruoti laiškai tampa meno kūriniais, sudarydami atskirą dailės žanrą. Ši paroda pristato Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir Marianos Veriovkinos (Marianne Werefkin) iliustruotus laiškus. Tai savotiškos laiko kapsulės, perkeliančios į XX a. pradžią.
Šilti Čiurlionio laiškai rašyti broliui Povilui 1903–1904 m. iš Varšuvos, kai, susidomėjęs daile, jis įstojo į Varšuvos dailės mokyklą. Kūrėjas rašė apie užduotis, siuntė savo pieštus spalvingus atvirlaiškius, kuriuose atsispindėjo pirmieji jo meniniai bandymai – simbolistinės kompozicijos, vaizduojančios salą, virstančią gyva būtybe, paslaptingus peizažus, varpus, dievybes. Šiuos sumanymus Čiurlionis vėliau išplėtos savo brandžioje kūryboje.
Dailininkė Mariana Veriovkina (1860–1938) augo Vilniuje, Liubline, Vyžuonėlių dvare prie Utenos. Ji mokėsi Peterburge, o nuo 1896 m. gyveno Miunchene, įsiliejo į vokiečių dailės sceną ir tapo viena pirmųjų ekspresionizmo dailininkių Vakaruose.
1909 m. atvykusi į Kauną aplankyti giminaičių, menininkė pasitempė kojos raiščius ir turėjo pasilikti ilgam. Iš Kauno ji siuntė laiškus savo gyvenimo draugui tapytojui Aleksejui Javlenskiui į Miuncheną. Laiškuose rašė apie šį miestą, kupiną žavesio ir baisumo, apie kasdieninius įvykius, savijautą, piktinosi rusų valdininkijos miesčioniškumu.
Jos laiškų piešiniuose – Kauno įspūdžiais grįstos ekspresionistinės paveikslų kompozicijos: Nemuno pakrantės, eisena į bažnyčią, kometos pasirodymas virš miesto ir kt.
M. K. Čiurlionio laiškai saugomi Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune, o M. Veriovkinos laiškai – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje.
M. K. Čiurlionis ir M. Veriovkina buvo amžininkai, bet jų keliai nesusikirto. Vienas apie kitą jie buvo girdėję, o kūrybą pažino iš Sergejaus Makovskio salono parodos Peterburge 1909 m., kurioje abu rodė savo paveikslus.
Parodą kuruoja dailės istorikė dr. Laima Laučkaitė, parodos dizainerė – dr. Akvilė Aglickaitė, koordinatorė – Milda Pleitaitė. Paroda veiks iki 2024 m. kovo 4 dienos.
