Leidinį pristatė jo rengėjos ir sudarytojos – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro istorikės: Ramona Staveckaitė-Notari, Rūta Trimonienė, Dalia Urbonienė. Renginį moderavo LGGRTC istorikas dr. Darius Juodis.
„Argi mes neturime teisės ginti tai, ką amžiais gynė mūsų protėviai, kas yra brangiausia kiekvienam žmogui: laisvę, tiesą, krikščioniškosios moralės principus, savo gimtąją žemę... Kartu su mumis visa tauta; tik maža dalelė pasirinko Judo kelią. Mes šventai tikime, kad dėl Laisvės kritusiųjų brolių ir sesių pralietas kraujas, išvežtųjų ir kalėjimuose uždarytųjų kančios ir ašaros, mūsų žygiai ir pasiaukavimas – geriau mirti, negu vergauti – atneš mūsų kraštui Laisvę ir Nepriklausomybę“, – taip Vytauto apygardos vadas Vincas Kaulinis-Miškinis, Utenis rašė savo pranešime „Kovojom, kovosim ir laimėsim“, kurį perskaitė 1948 m. gegužės 1 d. vykusiame „Šiaurės-Rytų Lietuvos kovos dalinių Vadų, Vadovybės narių ir atstovų sąskrydyje“.
„Geriau mirti, negu vergauti“ – šie pranešime ištarti žodžiai simbolizuoja visų pokario Lietuvos rezistentų pasirinkimą. Drąsiai žvelgdami mirčiai į akis, partizanai, jų ryšininkai ir rėmėjai pasirinko ginti tai, kas žmogui svarbu, – prigimtinę teisę į nepriklausomą valstybę, demokratines vertybes ir krašto tradicijas. Daugiau kaip dešimt metų trukusi sunki ir skausminga lietuvių tautos kova nėra užmiršta. Ją primena ne tik išlikę partizanų dokumentai, nuotraukos, liudytojų atsiminimai, akademiniai leidiniai, bet ir ginkluotojo pasipriešinimo istoriją menantys atminimo ženklai: monumentai, paminklai, kryžiai, stogastulpiai, antkapiniai paminklai, gausiai nusėję visą Lietuvą, kurioje diena dienon vyko kruvinos ir didvyriškos partizanų kovos.
Šios knygos struktūra – tokia pati kaip „Pietų Lietuvos partizanų srities“, „Vakarų Lietuvos partizanų srities“ ir „Šiaurė Rytų Lietuvos partizanų srities“ 1 dalies. Joje pateikiama daugelį metų kaupti duomenys apie Lietuvos partizanų ir sovietų represinių struktūrų kautynes, nurodant jų datą, vietą, svarbiausias aplinkybes ir žuvusius partizanus. Kadangi archyviniai tyrimai apie visus žuvusius Lietuvos laisvės kovotojus dar nėra baigti, leidinyje užfiksuotos tos kautynės, kuriuose žuvo srities, apygardų ar rinktinių vadai arba ne mažiau kaip trys, o nuo 1952 m. – ir pavieniai partizanai. Kautynes iliustruoja atminimo ženklų ir archyvinės partizanų nuotraukos su trumpais užrašais, o išsamesnė informacija apie jas pateikiama knygos pabaigoje esančiuose komentaruose, taip pat čia pateikiamos ir aukštas pareigas partizaniniame judėjime užėmusių žuvusiųjų biografijos.
Pažymėtina, kad prie paskutiniojo leidinio daug dirbo šie LGGRTC darbuotojai: Ramona Staveckaitė-Notari, Rūta Trimonienė, Dalia Urbonienė ir Dalius Žygelis. Jie išsamiai ir kruopščiai darbavosi nuo 2014 metų. Idėja rengti enciklopedinius atlasus kilo dabartinio LR krašto apsaugos ministro, istoriko dr. Arvydo Anušausko ir buvusios a. a. LGGRTC direktorės Dalios Kuodytės iniciatyva. Ypatinga padėka LGGRTC leidybos skyriaus dizainerei Dalei Dubonienei.
Su keliais mūšių ir kautynių aprašais galima susipažinti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro tinklalapyje. Pateikiame fragmentą.
* * *
TAURO APYGARDA
Gavę duomenų apie partizanų dislokacijos vietas, NKVD Šakių aps. skyrius paruošė karinių operacijų planą. Karinės operacijos buvo vykdomos gegužės 6–18 dienomis Šakių aps. Barzdų, Jankų ir Paežerėlių valsčiuose. Juose dalyvavo NKVD pasienio kariuomenės daliniai. Į minėtus valsčius gegužės 6 d. buvo pasiųsti kariniai būriai. Be šių smogiamųjų būrių buvo išskirtos atskiros specialios karinės grupės besitraukiantiems partizanams persekioti. NKVD Šakių aps. skyriaus ataskaitiniame rašte nurodyta, kad gegužės 6 d. Barzdų vls. Baltrušių k. apylinkėse miške buvo apsupta 13-os partizanų grupė. Žuvo 10 partizanų. Tą pačią dieną Jankų vls. Braziūkų miške (Braziūkų-Šiulių k. apylinkėse) buvo nukauti 5 partizanai, gegužės 7 d. buvo nukauti 7 partizanai, gegužės 8 d. – 15. Gegužės 9 d. miške netoli nuo Lekėčių nukauti 6 partizanai.
Gegužės 12 d. į Lekėčių vls. Sutkų k. apylinkės Valkų mišką, kuriame buvo kpt. Jurgio Valčio-Tundros vadovaujamų partizanų stovykla ir bunkeriai, buvo nusiųsta apie 250 NKVD pasienio kariuomenės kareivių. Stovykloje buvo apie 100 partizanų. NKVD Šakių aps. skyriaus ataskaitoje nurodoma, kad kautynių metu nukauti 52 partizanai (vieni vietoje, kiti persekiojant). Liudininkų teigimu Valkų miške žuvo 19 partizanų: Pranas Bubelaitis, Antanas Čereškevičius (Čečeras), Antanas Kriaučiūnas, Juozas Kuosaitis, Bronius Latvaitis, Petras Mačiulaitis, Pranas Mačiulaitis-Perlas, Juozas Mockus, Kajetonas Mozūraitis, Jonas Paukštys, Ignas Pinkus, Pranas Rėčkaitis, Augustinas Rutkus, Antanas Ruzgys, Kazimieras Stračkaitis, Antanas Širvaitis, Juozas Vaičaitis-Kėkštas, Vincas Vaičaitis-Eglė, Juozas Vizgirda.
Kautynių metu daliai partizanų pavyko iš apsupties prasiveržti, jie patraukė link Jankų vls. Agurkiškių miško. Tačiau buvo apsupti kariuomenės, Staliorių, Rugienių kaimų apylinkėse kautynių metu žuvo 18 partizanų: Antanas Adomaitis, Vladas Bliuvas, Antanas Jakštys, Pranas Mikalauskas, Vladas Sprindžiūnas, Aleksas Valiukas.
NKVD Šakių aps. skyriaus ataskaitoje nurodoma, kad gegužės 6–18 dienomis nukauta 115 partizanų. Archyviniuose dokumentuose tomis dienomis vykusių kautynių metu žuvusiųjų pavardės nėra nurodytos.
1947 m. rugsėjo 24 d. Marijampolės aps. Veiverių vls. (dabar – Kauno aps. Prienų r. sav.) Veiverių k. MGB Marijampolės aps. skyriaus operatyvinė karinė grupė vykdė karinę-čekistinę operaciją. Partizanų rėmėjo Kazimiero Daunoro sodyboje, kur buvo įrengta Birutės rinktinės štabo būstinė, buvo sunaikintas Birutės rinktinės štabas. Žuvo 6 štabo nariai: Jonas Bulota-Anbo (Birutės rinktinės vadas), Antanas Čepeliauskas-Meška (Birutės rinktinės štabo ūkio skyriaus viršininkas), Jonas Čižeika-Stepas (Birutės rinktinės štabo žvalgybos skyriaus viršininkas), Justinas Lelešius-Grafas, Krivaitis (Tauro apygardos kapelionas), Stasys Mačiūta-Vaidila ir Adolfas Petkevičius-Švyturys (3-iosios kuopos vadas).
1950 m. birželio 22–23 d. Vilkaviškio aps. Pilviškių vls. (dabar – Marijampolės aps. Vilkaviškio r. sav.) Žiūrų–Gudelių k. apylinkėse pelkėtoje vietoje netoli ežero MGB Marijampolės aps. skyriaus operatyvinė grupė ir MGB vidaus kariuomenės 353-iojo šaulių pulko kareiviai vykdė karinę-čekistinę operaciją. Iš viso operacijoje dalyvavo 67 šaulių pulko kareiviai ir 4 karininkai, 30 stribų ir 7 MGB apskrities skyriaus operatyviniai darbuotojai. Operacijos pradžioje partizanams nukovus 2 MGB kariuomenės karius (seržantą ir eilinį), birželio 23-iosios naktį į pagalbą buvo atsiųsti dar 33 šaulių pulko kareiviai. Per kautynes žuvo 5 Tauro apygardos partizanai: Anzelmas Algimantas Matusevičius (Matūnas)-Neptūnas (Vytauto rinktinės vadas), Vygandas Matusevičius (Matūnas), Jonas Raulinaitis-Lokys, Juozas Tamaliūnas-Stumbras (Tauro apygardos štabo narys) ir Juozas Žemaitis–Kantas.
PRISIKĖLIMO APYGARDA
1949 m. sausio 25 d. į Smilgių vlsč. Padaugyvenės k. karinei–čekistinei operacijai vykdyti buvo išsiųsta MGB kariuomenės 25-ojo pulko karinė grupė. Operacijos metu kaimo gyventojo Garliausko sodyboje buvo aptiktas Žaliosios rinktinės štabo bunkeris. Susišaudymo metu nukauti 7 partizanai: Mečislovas Baltramiejūnas-Tadas (priklausė rinktinės vado asmens sargybai), Ona Brazauskaitė-Vaikutis, Antanas Brazauskas-Žaibas (rinktinės štabo žvalgybos sk. viršininkas), Petras Masilaitis-Giria (Žaliosios rinktinės vadas), Juozas Montvilas-Apuokas, Petras Paluckas-Žukas, Kazimieras Venclovas-Dėdė,
1949 m. rugpjūčio 13 d. Grinkiškio vlsč. Užpelkių miške MGB kariuomenės pajėgomis vykdyta karinė–čekistinė operacija. Susišaudymo metu, kareiviams apsupus partizanų stovyklą, buvo sunaikintas Prisikėlimo apygardos štabas, žuvo 5 partizanai: Petras Bartkus-Žadgaila (pirmasis Prisikėlimo apygardos vadas, 1948 m. liepos mėn. paskirtas VLKSO (Vieningos laisvės kovos sąjungos organizacija) štabo organizacinio skyriaus viršininku, vėliau BDPS tarybos prezidiumo sekretoriumi, LLKS prezidiumo sekretorius), Bronius Liesys-Naktis (Prisikėlimo apygardos štabo viršininkas, redagavo laikraštį „Prisikėlimo ugnis“, 1949 m. vasario mėn. paskirtas LLKS Prezidiumo nariu), Vytautas Šniulis-Svajūnas (apygardos štabo viršininkas). Kiti du Prisikėlimo apygardos partizanai, asmenybės nenustatytos 1950 m. liepos 22 d. ties Ariogalos ir Vilkijos raj. riba Lesčių k. rajone Daugėliškių miške, dalyvaujant MGB vidaus kariuomenės 298-ojo pulkui, vykdyta karinė-čekistinė operacija. Jos metu buvo aptiktas partizanų bunkeris. Kautynių metu žuvo 5 partizanai: Leonardas Grigonis-Žvainys (1948 m. liepos mėn.–1949 m. liepos mėn. – Prisikėlimo apygardos vadas, 1949 m. liepos mėn. paskirtas LLKS prezidiumo pirmininko J. Žemaičio-Vytauto pavaduotoju, vėliau LLKS prezidiumo sekretoriumi), Maironio rinktinės partizanai: Banga (slapyv.), Vytautas Kuzmickas-Sakaliukas, Aleksas Meškauskas-Lokys (būrio vadas), Juozas Tomkus-Gabrys.
KĘSTUČIO APYGARDA
1946 m. vasario 23 d. Joniškio aps. Linkuvos vls. Ūniūnų km. NKVD vidaus kariuomenės 25-ojo šaulių pulko ir NKVD Vaškų vls. posk. stribų pajėgomis vykdyta karinė – čekistinė operacija. Partizanai buvo kaimo gyventojų Medzeliauskų sodyboje. Mūšis truko nuo 12.30 iki 16 val. Kautynių metu žuvo 22 partizanai, iš jų 5 sudegė padegtame name. Žinomi: Jonas Bajoriūnas-Varniukas, Povilas Barauskas, Motiejus Beleckas-Paleckis (būrio vadas), Adolfas Biliūnas-Cvirka, Jonas Blavieščiūnas-Ciongas, Kazimieras Janeliūnas-Voverė, Bronius Januševičius-Žirnis, Bronius Momeniškis, Jonas Momeniškis, Naudžiūnas, Bronislovas Pakalnis-Aukštikalnis (būrio vado pavaduotojas), Ignas Paltarokas, Mykolas Pakarna, Jurgis Petrauskas-Rasputinas, Baltramiejus Plūkas-Varnėnas, Kazimieras Požėla, Antanas Šimoliūnas, Kazimieras Šimoliūnas, Stanislovas Šimoliūnas, Petras Šimoliūnas, Juozapas Žandaris-Mūsiškis, Petras Tinteris. Kautynių metu žuvo 2 NKVD kariuomenės kariai.
1948 m. gruodžio 3 d. Raseinių aps. Bedančių (Gedlaukio) miške jungtinėmis MGB vidaus kariuomenės 273-iojo, 32-ojo ir 298-ojo šaulių pulkų pajėgomis (viso 350 karių) buvo vykdoma karinė–čekistinė operacija. Partizanai buvo įsikūrę Bedančių miške ir mažame Plauginių kaimo jaunuolyne, 5 palapinėse, padarytose iš medžių šakų ir uždengtų žole. Partizanų stovykloje buvo 20 Gintaro rinktinės Alfonso Pakarklio ir Antano Antanaičio būrių partizanų, kuriems instruktažą vedė Gintaro rinktinės štabo viršininkas, atvykęs su apsauga. Ryte, apie 9–10 val., kai visi dar buvo palapinėse, juos apsupo sovietiniai kariai. Karinės–čekistinės operacijos metu žuvo 18 partizanų: Arėjas (slapyv.), Antanas Armoška-Steponas, Boguslavas Baranauskas, Vladas Dubinskas-Klevas, Dudukas (slapyv., vokietis), Jonas Karpius-Tūbelis, Petras Kuzas-Briedis, Povilas Mačiulis-Granitas (Gintaro rinktinės štabo viršininkas), Marijona Saročkienė-Ponia, Napoleonas Stulgys-Jazminas, Dominykas Ščepavičius-Domeika (grupės vado pavaduotojas), Petras Šimkus-Vidutis, Pranas Šimkus-Šapalas (grupės vado pavaduotojas), Petras Škadauskas-Pušynas, Jonas Tamošaitis-Valteris, Stasys Zdanavičius-Nerimas, Žemaitis (slapyv.), Jonas Živatkauskas-Skylius. Suimti sužeisti greitai mirė Raseinių m. kal. ligoninėje: Genovaitė Stulgaitytė-Milda ir Pranas Linkus-Atlantas.
1953 m. rugsėjo 19 d. naktį netoli Raseinių r. Antanavos k. gyventojo Prano Ramono sodybos MVD Raseinių r. sk. organizuotos pasalos metu žuvo paskutinis Kęstučio apygardos vadas Jonas Vilčinskas-Algirdas ir partizanas Juozas Dobrovolskis-Ramūnas.
ŽEMAIČIŲ APYGARDA
1945 m. balandžio mėn. gavus duomenų apie Prano Petrylos vadovaujamo būrio dislokacijos vietą Kuršėnų vls. Skobiškio miške, buvo sudarytas karinės-čekistinės operacijos planas. Operacijoje dalyvavo 450 Leningrado fronto užnugario apsaugos pasienio būrio kareivių ir 80 NKVD vidaus kariuomenės kareivių Operacija buvo pradėta balandžio 29 d. 5 val ryto Skobiškio miške. Karinė grupė susidūrė su 50–60 partizanų Kautynių metu partizanai įnirtingai priešinosi, iš anksto buvo paruošę vietoves gynybai, turėjo 4 bunkerius. Kautynės truko 8 valandas. Operacijos metu nukauti 25 partizanai, tarp jų vienas vokietis. Žuvo: Alfredas Adomaitis, Juozas Bernotas, Jonas Biliūnas, R. Briedis, Kęstutis Gedaminas, Antanas Gedaminskas (grupės vadas), Aleksas Ginevičius, Vladas Jurevičius, Domas Klova, Povilas Klova, Stasys Mituzas, Vladas Norkus, Bronius Petryla, Pranas Petryla (būrio vadas), Mykolas Ramančionis, A. Puikys, Dominykas Vaitkus, Vincas Vasarevičius, Domas Venskus, Kęstutis Zibolis.
Nukauti du pasieniečiai kareiviai.
Remiantis šios operacijos metu suimtų partizanų parodymais gegužės 4 d. toje pačioje vietovėje buvo surengta antra karinė-čekistinė operacija. Jos metu nukauti dar 5 partizanai.
1947 m. balandžio 9 d. į Telšių aps. Plungės vls. Žvirblaičių k. buvo išsiųsta MGB Plungės vls. posk. ir MGB kariuomenės operatyvinė–karinė grupė. Karinės–čekistinės operacijos metu partizanų rėmėjo K. Beržansko sodyboje buvo aptiktas Žemaičių apygardos štabas. Po 7 valandas trukusių kautynių žuvo šie partizanai: Žemaičių apygardos vadas Kazimieras Antanavičius-Tauras, jo pavaduotojas Povilas Antanavičius, Kasparas Malakauskas-Bimba (štabo narys), Vilhelmas Stambeckas (iš rusų nelaisvės pabėgęs vokiečių armijos majoras) ir Andrijauskas Stepas (rėmėjas ir ryšininkas). Kautynių metu žuvo 1 kareivis ir 1 stribas.
1949 m. gegužės 21 d. MGB vidaus kariuomenės 32-ojo šaulių pulko pajėgomis buvo vykdoma karinė–čekistinė operacija, šukuojamas Telšių aps. Žarėnų vls. Dievo Krėslo miškas ieškant Žarėnų kuopos partizanų, vadovaujamų Edmundo Rekašiaus – Lakūno. Operacijos metu miške buvo aptikta partizanų stovykla, kurioje buvo vienuolika partizanų. Kautynės tęsėsi visą dieną nuo 9 ryto iki 19 val. vakaro. Susišaudymo metu žuvo 7 Žarėnų kuopos partizanai: Petras Bartkus-Zuikis, Teodora Bartkutė-Teosė, Irena Belazaraitė-Žibuoklė, Raimondas Bijeika-Kriukis (kuopos vado pavaduotojas), Juozas Greivys-Bielskis, Aloyzas Mažutis-Šarūnas (Šatrijos rinktinės vadas), Antanas Parimskis.
DIDŽIOSIOS KOVOS APYGARDA
1945 m. kovo 2–4 d. buvo vykdomos karinės-čekistinės operacijos, siekiant sunaikinti DKA Žaliojo velnio rinktinės, veikusios Ukmergės aps. Musninkų ir Gelvonų valsčiuose, Kauno aps. Jonavos vls., Trakų apskrityje, partizanus pagal NKVD vidaus kariuomenės divizijos štabo viršininko Klimovo paruoštą detalų planą. Plano realizavimui buvo pasiųsti NKVD vidaus kariuomenės 25-ojo, 137-ojo ir 298-ojo šaulių pulkų batalionai. Taip pat NKVD Ukmergės aps. Siesikų, Gelvonų, Širvintų ir Veprių valsčių poskyrių operatyvinės stribų grupės.
„Šukuojant“ miškus didžiausios kautynės įvyko 1945 kovo 2 d. Kauno apskr. Upninkų vlsč. Gudonių k. Tą dieną NKVD vidaus kariuomenės 137-ojo šaulių pulko bataliono kariai ir NKVD Siesikų ir Veprių vls. stribai aptiko ir kovėsi su 60–70 partizanų Eugenijaus Svilo-Slyvos būriu, besislapstančiais Jono Morkūno ir Karolio Stepšio sodybose. Karolio Stepšio sodyboje slėptuvėje buvo įsikūręs Slyvos partizanų būrio štabas. Sodyba buvo sudeginta. Archyviniuose šaltiniuose nurodyta, kad nukauti 36 partizanai ir 2 rėmėjai, tarp žuvusių 6 vokiečiai. Kituose šaltiniuose nurodoma 19 aukų. Žuvo: Julius Atkočiūnas, Stasys Atkočiūnas, Dominykas Augūnas, Alfonsas Autukevičius, Zenonas Cesiūnas, Alfonsas Lukša, Aloyzas Lukša, Juozas Lukša, Pranas Lukša, Dominykas Palaima, Karolis Pociūnas, Augustinas Radzevičius, Stasys Ramanauskas, Juozas Sakalauskas, Viktoras Savarauskas, Ksaveras Stepšys, Karolis Stepšys-Pilėnas (partizanų rėmėjas, kartu žuvo šeima – žmona Veronika Stepšienė, partizanų rėmėja, motina Marijona Stepšienė, duktė Onutė Stepšytė), Vincas Strazdas, Vytautas Strazdas, Vaclovas Tamošiūnas, Ipolitas Valiukevičius. Žuvo 3 NKVD kariuomenės kareiviai. Vykdant numatytą planą tą pačią dieną kito – 298-ojo šaulių pulko kareivių buvo nukauti dar 4 partizanai, kovo 4 d. Budos miške buvo aptikti du bunkeriai, viename iš jų buvo 4 vokiečiai, 3 iš jų buvo nukauti. Žuvusiųjų pavardės nežinomos.
1946 m. sausio 22 d. Ukmergės aps. Želvos vls. Gursčių k. apylinkėse DKA Plieno partizanų būrys, vadovaujamas Alfonso Morkūno–Plieno ir Povilo Švelniko-Voldemaro partizanų būrys (apie 50 partizanų), kovėsi su NKVD kariuomene. Tą dieną karinė grupė apsupo kaime buvusius partizanus. Kautynių metu žuvo 14 partizanų, tame tarpe vokietis vėliavnešys. Dviejuose namuose ir kluone sudegė apie 12 partizanų. Mūšio metu sudeginti du vienkiemiai ir trys klojimai, iš kurių šaudė partizanai. Žuvo: Antanas Čepas-Desantas, Vincas Dūda-Šermukšnis, Jonas Gedžiūnas-Erelis, Jonas Jastremskas-Gluosnis, Antanas Kalibatas-Perkūnas, Edvardas Kalibatas-Vasaris, Stanislovas Kalibatas-Jovaras, Mykolas Majauskas-Piliakalnis (būrio vadas), Vladas Mikalajūnas-Žaibas, Stasys Navikas, Antanas Steponavičius-Viksva, Vladas Steponavičius-Lazdynas, Fricas (slapyv., vokietis).
1955 m. sausio 17 d. Jonavos r. Vanagiškių k. MVD vidaus apsaugos 6-ojo būrio kareivių pajėgomis vykdyta karinė-čekistinė operacija. Du partizanai slėpėsi kaimo sodyboje. Susišaudymas truko virš valandos. Buvo nukauti paskutiniai Jonavos karšto partizanai: Jonas Bartusevičius-Vėtrungė ir Vytautas Žukauskas-Mėnulis
VYČIO APYGARDA
1945 m. vasario 17 d. į Panevėžio aps. Krekenavos vls. Skilvionių mišką karinei-čekistinei operacijai vykdyti buvo išsiųsti NKVD vidaus kariuomenės 261-ojo šaulių pulko kareiviai bei NKVD Krekenavos vls. posk. stribai. Susidūrus su Gailiūno Kazimiero vadovaujamais partizanais, prasidėjo susišaudymas, trukęs 6 valandas. Archyviniuose dokumentuose nuorodoma, kad kautynių metu nukauti 38 partizanai (liudininkų duomenimis – 22), 4 iš jų baigiantis kautynėms ir matydami, kad nėra išeities ir bus suimti, susiprogdino patys. Žinomi: Vincas Bandžiulis, Tamošius Buivė, Kazimieras Gailiūnas-Barzda (būrio vadas), Vaclovas Gailiūnas, Pranciškus Galinauskas, Jonas Grigaliūnas, Vincas Karužis, Petras Kasperiūnas, Ipolitas Kisielius, Jurgis Kulikauskas, Aleksas (Vincas) Mickus, Antanas Mykolaitis, Bronius Mykolaitis, Edvardas Obolevičius, Ignas Puidokas, Antanas Ramoška, Alfonsas Sereika, Aleksas Serdikauskas, Juozas Trumpauskas, Petras Vaitkevičius, Antanas Visockas, Romualdas Visockas.
1948 m. gegužės 13 d. buvo gauta informacija, kad Ukmergės aps. Taujėnų vls. Lėno miške, prie Juodvisinės kaimo įsikūręs Vyčio apygardos štabas. Į minėtą vietovę buvo išsiųsta MGB vidaus kariuomenės 25 šaulių pulko kareivių grupė. 10 val. ryto keli kareiviai pamatė pamiškėje prie laužo sėdinčius 3 partizanus. Visi buvo nušauti iš pasalų. Danielius Vaitelis, sužeistas į koją, nusišovė. Žuvo: Danielius Vaitelis-Briedis (Vyčio apygardos vadas), Jonas Kilijonas-Mikas (vado pavaduotojas), Antanas Šyvis-Šalapka (štabo apsaugos būrio vadas).
1951 m. kovo 14 d. Paukštelio būrio partizanų paieškai į Ramygalos r. Glitėnų k. ir gretimus kaimus buvo pasiųstos MGB Ramygalos sk. stribų ir MGB kariuomenės karinės-čekistinės grupės. Tikrinant kaimo sodybas, viena iš karinių grupių Juozapavičių sodyboje aptiko partizanus. Susišaudymo metu žuvo 8 Jono Vepšto-Paukštelio vadovaujami partizanai: Jonas vepštas-Paukštelis (Gedimino rinktinės vadas), Antanas Burkauskas-Brakonierius, Stasys Giedraitis-Stasiukas, Kazys Gvergždys-Klajūnas (rinktinės štabo viršininkas), Jonas Kraujalis-Sūnus, Danielius Kriščiūnas-Liupka, Jonas Masiokas-Ąžuolas, Leonas Štarolis-Aras
VYTAUTO APYGARDA
1944 m. rugsėjo 7 d. NKVD vidaus kariuomenės 25-asis šaulių pulko ir Salako vls. milicijos darbuotojų pajėgomis Zarasų aps. Salako vls. 5 km į šiaurę nuo Salako miestelio Čigoniškės k. apylinkėse miške vykdyta karinė-čekistinė operacija. Miške buvo Emanuelio Šlepečio būrio partizanų bunkeris. Karinė grupė apsupusi partizanų bunkerį, pradėjo kautynes. Susišaudymas su 12-os partizanų būriu truko ryte nuo 4 iki 8 val. Nukauti buvo 8 partizanai: Bronius Alekna, Nikodemas Biveinis, Jonas Dicevičius, Stasys Dicevičius, Vladas Dicevičius, Balys Jakutis, Leopoldas Jakutis, Vytas Mažeika.
1949 m. rugsėjo 28 d. MGB vidaus kariuomenės 137-ojo šaulių pulko bei MGB Alantos ir Skudutiškio vls. posk. stribų pajėgomis vykdyta karinė-čekistinė operacija Utenos aps. Alantos vls. Papiškių k. apylinkėse. Jos metu buvo aptikti 8 Liūto rinktinės partizanai. Susišaudymo metu žuvo visi partizanai: Povilas Bražionis-Aidas (Vyties būrio partizanas), Balys Jakštonis-Trockis (rinktinės ūkio skyriaus viršininkas), Jonas Karvelis-Klajūnas (Beržo kuopos Vyties būrio vadas), Jonas Morkūnas-Šiaurys (Liūto rinktinės vadas), Antanas Palevičius-Zomeris (Vyties būrio partizanas), Vladas Patumsis-Aukštaitis (Ąžuolo kuopos vadas), Juozas Šutinys-Paleckis (Vyties būrio partizanas), Silvestras Urbanas-Lapinas (Erškėčio kuopos Viesulo būrio vadas).
1951 m. kovo 19 d. MGB vidaus kariuomenės 137-ojo šaulių pulko kareivių pajėgomis vykdyta karinė-čekistinė operacija Švenčionėlių r. Kiauneliškio geležinkelio stoties ir Pagaigalės k. apylinkėse Labanoro girioje. Operacijos metu buvo aptiktos 2 partizanų žeminės. Susišaudymo metu žuvo 10 Šiaurės Rytų (Kalnų) Lietuvos srities ir Vytauto apygardos štabo nariai: Antanas Bulka-Lakštingala (srities ir apygardos štabo visuomeninio skyriaus viršininkas), Stasė Daškevičiūtė-Žiedas, Natalija Deveikytė-Pakštienė-Vaidilutė (partizanų ryšininkė, Vytauto Pakšto-Vaidoto žmona), Balys Graužinis-Uosis (Perlo-Bazalto rajono štabo viršininkas), Steponas Jakučionis-Aušra (Liūto rinktinės štabo ūkio skyriaus viršininkas, Perlo-Bazalto rajono organizacinio skyriaus viršininkas), Stasys Juodis-Čižikas (Perlo-Bazalto rajono vadas), Juozas Kušeliauskas-Putinas (Lokio rinktinės Laisvės kuopos būrio vadas), Vytautas Pakštas-Vaidotas (Vytauto apygardos štabo ir Rytų Lietuvos srities štabo viršininkas), Steponas Satkevičius-Gintvytis (srities štabo adjutantas, Vytauto apygardos štabo viršininko pavaduotojas), Jurgis Trinkūnas-Dagys (srities ir apygardos štabo organizacinio skyriaus viršininkas),
ALGIMANTO APYGARDA
1947 m. balandžio 4 d., pranešus agentui, kad Biržų aps. Papilio vls. Einorių k. gyventojos Tikaižienės namuose slepiasi partizanai, buvo parengtas karinės-čekistinės operacijos planas ir į kaimą buvo išsiųsta 30-ies asmenų MGB Pandėlio vls. poskyrio stribų ir MGB vidaus kariuomenės 353-iojo šaulių pulko kareivių grupė. Susišaudymo metu nukauti 3 Šarūno rinktinės Romo Petronio būrio partizanai: Petras Petrušonis, Albinas Tikaiža, trečiasis buvo neatpažintas, nes smarkiai apdegė.
Toliau tęsiant partizanų paiešką, buvo gauta informacija, kad Pandėlio vls. Suvaizdžių k. gyventojos Bronės Katelytės namuose švęsti Velykų susirinks Povilo Gaigalo vadovaujami partizanai. Į kaimą balandžio 5-osios naktį buvo išsiųsta 40-ies asmenų karinė grupė. Susišaudymo metu nukauti 5 Šarūno rinktinės Dariaus ir Girėno kuopos partizanai: Povilas Gaigalas-Žukovas (būrio vadas), Antanas Gūra-Šarūnas (kuopos vadas), Jonas Kazlauskas (būrio vado pavaduotojas), Petras Kuliukas-Daktariukas (būrio daktaras), Antanas Žeižys-Vanagėlis.
1949 m. spalio 27-osios rytą, Andrioniškio vls. Butkiškio vnk. MGB vidaus kariuomenės 298-ojo šaulių pulko kareiviai keliais žiedais apsupo Jovaišų sodybą, kurioje buvo partizanų bunkeris. Vienas iš jame buvusių partizanų išėjo iš bunkerio ir pasidavė. Enkavėdistai į bunkerį įstūmė šeimininkų dvidešimtmetę dukrą Bronę Jovaišaitę, vėliau ir Jovaišų sūnų Juozą, pasiūlyti partizanams pasiduoti. Partizanai tuo metu degino dokumentus ir nutarė nepasiduoti. Vos tik Bronė pasitraukė partizanai susisprogdino. Žuvo: Antanas Slučka-Šarūnas (Algimanto apygardos vadas, Rytų Lietuvos (Mindaugo) srities vadas), žmona Joana Railaitė-Slučkienė-Neringa, Juozas Jovaiša-Lokys.
1949 m. lapkričio 1–2 dienomis MGB vidaus kariuomenės 137-ojo, 298-ojo šaulių pulkų kareivių pajėgomis vykdytos karinės-čekistinės operacijos Kupiškio aps. Svėdasų valsčiuje. Žuvo 30 partizanų, sunaikinti 9 bunkeriai.
1949 m. lapkričio 1 d. buvo sunaikinti:
Algimanto apygardos štabo bunkeris Šimonių girioje prie Priegodo (Priepado) ežero. Žuvo 7 partizanai: Julius Burneika-Tardytojas (apygardos vado adjutantas), Jonas Liesys-Algis (buvęs Prisikėlimo apygardos vado adjutantas), Aleksas Matelis-Audenis (apygardos organizacinio sk. viršininkas), Albinas Pajarskas-Bebas (Algimanto apygardos štabo viršininkas), Antanas Starkus-Montė (Algimanto apygardos vadas), Birutė Elena Šniuolytė-Ida, Stasė Vigėlytė-Živilė.
Šarūno rinktinės štabo bunkeris Šimonių girioje prie Denionių ežero. Žuvo 3 partizanai: Henrikas Danilevičius-Vidmantas (buvęs Kęstučio apygardos vadas, Šiaurės Rytų Lietuvos partizanų srities štabo narys), Juozas Lapienis-Darius (Šarūno rinktinės vado Stasio Gimbučio-Tarzano adjutantas), Aloyzas Žilys-Žirnis.
Prano Galvydžio-Valterio bunkeris prie Šimonių girios pakraštyje netoli Aluotų k. Žuvo P. Galvydis-Valteris (apygardos štabo ūkio sk. viršininkas).
Jurgio Trečioko-Ryto bunkeris Šimonių girioje netoli Varležerio. Žuvo Steponas Šukys-Mauzeris.
Lapkričio 2 d. sunaikinti:
Alberto Žilio-Kęstučio būrio bunkeris Šimonių girioje netoli Sliepšiškio k. Žuvo 5 partizanai: Bronislovas Birka-Klevas, Alfonsas Niaura-Tursas, Juozas Pakštas-Gegutė, Vladislava Vizbarienė-Gražina, Albertas Žilys-Kęstutis (būrio vadas),
Antano Jančio-Žaibo bunkeris Šimonių girioje prie Iženos upelio. Žuvo 6 partizanai: Antanas Jančys-Žaibas, Vladas Jančys-Tėvukas, Regina Jančytė, Vytautas Kirdeikis-Papartis, Gasparas Lapienis-Dudutis, Jonas Mazurevičius-Briedis,
Kun. Margio rinktinės bunkeris netoli Drobčiūnų k. Žuvo 7 partizanai: Petras Černius-Tigras (Dariaus ir Girėno kuopos vadas), Petras Dilys-Tarzanas (Kun. Margio rinktinės žvalgybos sk. viršininkas), Stasys Gimbutis-Rūkas (Kun. Margio rinktinės vado adjutantas), Jonas Meškauskas-Caras, Petras Miškinis-Šarūnas, Albertas Nakutis-Viesulas (Tumo Vaižganto kuopos vadas), Kazys Palskys-Ąžuolas (būrio vadas).
