Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Laisvės rajonas išaugo iš dviejų Šarūno rinktinės dalinių – 1945 m. vasarą susibūrusios Gražinos kuopos ir 1946 m. rudenį įsteigtos Butageidžio kuopos. Šių kuopų pagrindu 1949 m. rugsėjį buvo suformuotas Laisvės rajonas, veikęs daugiausia Anykščių apskrities Troškūnų, Anykščių ir Kavarsko valsčiuose bei Kupiškio apskrities Subačiaus ir Viešintų valsčiuose. 1950 m. pabaigoje išformavus Algimanto apygardą, Laisvės rajonas buvo perduotas Vytauto apygardos Vaižganto rinktinei.
Laisvės rajonui nuo 1949 m. pabaigos vadovavo Povilas Tunkevičius-Kastantas, kartu ėjęs ir Šarūno rinktinės vado pareigas. Jis žuvo 1950 m. spalio 1 d. kaudamasis su jį ir šešis kitus Laisvės rajono partizanus apsupusiais MGB kariškiais. Tikėtina, kad Laisvės rajono archyvą 1950 m. pavasario pabaigoje paslėpė būtent P. Tunkevičius-Kostantas arba kažkas iš jo aplinkos.
Bidone rasti 1947 m. pradžioje–1950 m. pavasarį sudaryti Laisvės rajono ir kitų Šarūno rinktinės dalinių dokumentai: įsakymai, raportai, pranešimai, žinios apie veiklą, ūkinių gėrybių apyskaitos ir kt. Tarp dokumentų rasta keliolika 1938 m. Lietuvos kariuomenės žurnalo „Karys“ ir Lietuvos šaulių sąjungos žurnalo „Trimitas“ numerių, keli 1950 m. laikraščio „Tiesa“ numeriai bei 1948 m. Vilniuje išleistas anglų kalbos vadovėlis. Bidone taip pat rastos kelios palyginti neblogos būklės partizanų nuotraukos (anksčiau rastuose bidonuose su partizanų dokumentais nuotraukos būdavo visiškai sunykusios).
2023 m. Lietuvos kultūros tarybai skyrus finansavimą, Laisvės rajono dokumentus restauravo Lietuvos centrinio valstybės archyvo (LYA) restauratoriai. Dokumentai bus saugomi Lietuvos ypatingajame archyve. Sutvarkius ir aprašius dokumentus, jie bus suskaitmeninti ir paskelbti interneto svetainėje „Lietuvos partizanų dokumentų elektroninis archyvas“ (https://epartizanai.archyvai.lt/). Šioje svetainėje skelbiami suskaitmeninti Lietuvos ypatingajame archyve bei kitų institucijų ir asmenų kolekcijose saugomi Lietuvos partizanų dokumentai.
Prašytume, radus Lietuvos partizanų dokumentus, nebandyti jų ardyti, atskirti lapus ir jokiu būdu dokumentų nedžiovinti. Apie radinį pranešti Lietuvos ypatingajam archyvui, o iki kol atvyks archyvo atstovai, radinį reiktų sudėti į plastikinį maišą ir laikyti jį vėsioje, nuo saulės spindulių apsaugotoje vietoje arba šaldytuve.
Kaip dokumentai atrodė iki ir po restauravimo galima pamatyti Lietuvos ypatingojo archyvo interneto svetainėje https://archyvai.lt/lt/lya/restauruoti-lietuvos-partizanu-p7c5.html arba paskyroje Facebook socialiniame tinkle https://www.facebook.com/lietuvosypatingasisarchyvas/.
