Pats seniausias atvirukas primena 1937 metais vykusį Europos vyrų krepšinio čempionatą Rygoje, kai Lietuvos vyrų komanda pirmąkart tapo žemyno čempione. Po dviejų metų Kaune vykusiame Europos čempionate lietuviai pakartojo pasiekimą – vėl iškovojo auksą. Lietuvos moterų krepšinio rinktinė 1938 metais Romoje pasipuošė Europos vicečempionių medaliais.
Atgijo šlovės akimirkos
„Šios trys pergalės tarpukariu yra pačios svarbiausios, nuo jų prasidėjo Lietuvos krepšinio pakilimas, užfiksuotos ir atvirukuose. To meto dvasią perteikia juose įamžinti audringų 1937 metų Europos krepšinio čempionų sutiktuvių Joniškio ir Šiaulių geležinkelio stotyse pakeliui į Kauną vaizdai“, – pasakojo ekspoziciją parengęs L. Karaliūnas.
Verti dėmesio atvirukai, skirti 1938 metais Lietuvoje vykusiai pirmajai tautinei olimpiadai. Parodoje matome Kaune Europos vyrų krepšinio čempionais tapusius JAV lietuvius Praną Lubiną, Vytautą Budriūną, Juozą Jurgėlą. Tarpukariu buvo išleisti ir spalvoti atvirukai su Kauno moterų ir Lietuvos vyrų krepšinio rinktinių žaidėjų šaržais. Kauno halėje vykusias Europos vyrų pirmenybes primena tuome išleisti lietuviški pašto ženklai.
Sovietmečiu Kauno „Žalgirio“ komandos krepšininkai triskart iš eilės (1985–1987) šventė pergales SSRS krepšinio pirmenybėse. Tada Lietuvoje irgi buvo išleista proginių atvirukų. Parodoje pristatomi iškiliausiems krepšinio treneriams, P.Lubinui, Feliksui Kriaučiūnui, Vladui Garastui, Jonui Kazlauskui, Vydui Gedvilui, Antanui Sireikai skirti atvirukai.
Ėmėsi garsinti krepšinį
Atvirukuose įamžinti olimpinių žaidynių čempionai P.Lubinas (Berlyne su JAV rinktine, 1936), Modestas Paulausks, Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, Valdemaras Chomičius, Angelė Rupšienė, Vida Beselienė, iš Zarasų kilusi, bet persikėlusi į Latviją ir ten rungtyniavusi aukštaūgė Uljana Semionova, pasaulio čempionė Jūratė Daktaraitė, olimpinių žaidynių medalininkė Vitalija Tuomaitė, Europos čempionai Zita Bareikytė, Stanislovas Stonkus, Algirdas Lauritėnas, Ramūnas Šiškauskas, tarpukariu Kaune gyvenęs JAV lietuvis Mykolas Ruzgys.
Atvirukų, pašto vokų, ženklų krepšinio tematika nėra daug, kolekcininkai labiau domisi apranga, emblemomis, autografais, kitokia sporto atributika. Valstybinės įmonės „Lietuvos paštas“ spaudiniuose dominuoja gyvūnija, kultūros, architektūros paveldo objektai, miestai, istorinės datos, o filatelistų siūlymai pagerbti iškiliausius šalies sportininkus atmetinėjami.
Todėl L. Karaliūnas ir ryžosi plačiau pagarsinti Lietuvos krepšininkų vardus, skambiausias jų pergales – ėmėsi pats leisti atvirukus. Daugelį metų kauptame joniškiečio rinkinyje – 168 atvirukai. Savo lėšomis jis išleido daugiau kaip šimtą atvirukų apie krepšinį.
Nepamiršti pradininkai
L. Karaliūno rinkinyje – linksmi kalėdiniai atvirukai krepšinio tematika. Joniškio krepšinio muziejus prieš dešimtmetį organizavo moksleivių piešinių konkursą „Lietuvos krepšinis“, po kurio buvo išleisti penki atvirukai. Kai kurie eksponatai itin reti – liko vos keliolika egzempliorių.
Parodą praturtino uostamiesčio sportininkų namų-muziejaus istoriko, Klaipėdos garbės piliečio Kazimiero Budrio taurės šeimų krepšinio turnyro organizatoriaus Algirdo Vaicekausko atvirukai – jis irgi renka su Lietuvos krepšiniu susietus artefaktus.
Ekspozicijoje – krepšinio pradininkui Jamesui Naismithui skirti atvirukai. Litvakė Senda Berenson Abbott, pirmoji krepšinio taisykles pritaikiusi moterims, irgi pagerbta atvirukų leidėjų. Išeivei iš Lietuvos prieš porą metų Butrimonyse (Alytaus r.) pastatytas paminklas.
„Regis, tai pirmoji tokia paroda nuo pat Lietuvos krepšinio pradžios. L.Karaliūno rinkinį iki šiol matė tik Joniškio ir Panevėžio gyventojai“, – pažymėjo krepšinio atvirukų ekspoziciją žiūrovams pristatęs sporto žurnalistas Paulius Matulevičius.
Atvirukų rinkinys – viena iš daugelio Joniškio krepšinio muziejuje saugomų relikvijų. L.Karaliūnas surinko nemažai garsiems krepšininkams priklausiusių asmeninių daiktų, medalių, kitų apdovanojimų, lankytojai čia gali apsivilkti legendinių sportininkų marškinėlius, pasimatuoti jų uniforminius švarkus.
Krepšinis ir kavinėje
Tarp eksponatų yra Klaipėdoje vystančių tarptautinių šeimų krepšinio turnyrų sumanytojo ir organizatoriaus, šviesaus atminimo sporto entuziasto K.Budrio marškinėliai – išskirtinio dydžio aprangą asmeninio jubiliejaus proga jam padovanojo šiose varžybose su savo sūnumis Domantu ir Tautvydu alyvavęs legendinis krepšininkas Arvydas Sabonis.
Pirmajame Joniškio krepšinio muziejaus pastato aukšte įsikūrusios kavinės šeimininkai irgi neabejingi Lietuvoje religijos statusą įgijusiai populiariausiai sporto šakai – lankytojai čia gali paskanauti garsių krepšininkų vardais pavadintų karštųjų patiekalų, desertų.
Paklaustas, kaip kilo mintis Joniškyje įsteigti tokį muziejų, L.Karaliūnas atsigręžia į praeitį: „Joniškiečiai 1938 metais metų moksleivių olimpadoje laimėjo sidabro medalius. Be to, Joniškis buvo pirmasis miestas, pasitikęs 1937 metais iš Rygos grįžtančius Lietuvos krepšininkus – Europos čempionus. Pats visą gyvenimą sportavau, buvau komandos kapitonas. Visa tai mane įkvėpė, skatino plačiau atskleisti krepšinio panoramą“.
Paroda „Krepšinis atvirukuose 1937–2022“ iš Klaipėdos sportininkų namų-muziejaus persikels į „Švyturio“ areną, ten su ja galės susipažinti didesnė auditorija.
