Plokštelė rasta prieš 20 metų tyrinėjant Vilniaus pilių teritoriją.
Senojo arsenalo kieme, ten, kur dabar yra keltuvo į Pilies kalną žemutinė aikštelė, tarp vienų ankstyviausių Žemutinės pilies teritorijoje buvusių medinių pastatų archeologai metalo detektoriumi aptiko, kad žemėje glūdi metalas.
Nustebo radę metalo plokštelę
Tyrėjai tikėjosi rasti kokį lobį ar bent kirvuką ir labai nustebo, kai tas didelis daiktas pasirodė esanti stačiakampio formos metalo juosta.
19 cm ilgio, 4 cm pločio ir beveik 0,5 cm storio metalo juostelė buvo prikalta prie medinio pagrindo. Nuvalę žemes archeologai pastebėjo keistus simbolius, todėl iškart radinį perdavė restauratoriams.
Šie, atsargiai pašalinę apnašas nuo paviršių, išvydo užrašus. Nieko panašaus iki to laiko archeologai Lietuvoje nebuvo aptikę.
Plokštele, kuri eksponuojama Valdovų rūmų muziejaus Archeologijos ekspozicijoje, susidomėjo ne tik Lietuvos, bet ir užsienio tyrėjai.
Bandyta išsiaiškinti, kas ten gali būti užrašyta: gal vis dėlto lietuviai nuo seno turėjo savo raštą ir tai yra pirmasis tokio galimo rašto pėdsakas?
Senojo lietuviško rašto, jei tokio būta, pavyzdžių iki šiol nebuvo aptikta. Mokslininkai užsidegę ieškojo analogų ar panašių simbolių – gilinantis paslapčių daugėjo, bet tapo aišku, kad tai tikrai nėra atsitiktinai išbraižyti ženklai.
Tekstas iš kelių eilučių
„Bandėme rasti loginį tų ženklų išaiškinimą: lentelės šonuose pradžia ir pabaiga pažymėta kryžiais, tarsi ženklintų teksto pradžią ir pabaigą.
Tekstas aiškiai sudarytas iš kelių eilučių. Viršutinėje eilutėje tarsi būtų rašyta dviem būdais – ženklais ir raidėmis, o apačioje yra dar kelios eilutės su įvairiais įrašais, – sakė Valdovų rūmų muziejaus Archeologijos ir architektūros skyriaus vedėjas Gintautas Striška. – Tuo metu manėme, kad galbūt dalis menamo teksto parašyta senovės graikų kalba.
Kalbininkų padedami įžvelgėme, kad tą dalį galima išversti kaip Algirdos Basileus – tai yra „Algirdo karaliaus“. Tačiau tos raidės tik panašios į graikiškas, gali būti, kad jas raižęs žmogus kažką praleido ar sujungė kelias raides į vieną, todėl iššifruoti įrašą pasirodė ne taip paprasta.“
Pasak archeologo, neradę atsakymų mokslininkai nustojo spėlioti ir šį darbą paliko ateičiai.
Pasivadino imperatoriumi?
Ant švino plokštelės galimai minimas Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas Lietuvą valdė nuo 1345 iki 1377 metų. Basileus, G.Striškos teigimu, – Bizantijos imperatoriaus įvardijimas, bet Algirdas neturėjo imperatoriaus titulo.
Vėliau paaiškėjo, kad 1370 m. Algirdas Konstantinopolio patriarchui rašytame laiške save titulavo basileus. Tuo Algirdas norėjo parodyti, kad yra suverenus valdovas, prilygstantis Bizantijos imperatoriui.
„Tad ir toks užrašas ant lentelės – visiškai tikėtinas. Tačiau nedidelė plokštelė slepia ir daugiau paslapčių – pradėjus restauruoti radinį pasirodė, kad antroje jos pusėje taip pat yra išlikęs įrašas.
Jo pradžią ir pabaigą taip pat žymi kryžiai, viršutinė eilutė – su ženklais ir rašmenimis, o trijose apatinės eilutės vietose yra įrašai“, – pasakojo G.Striška.
Archeologo teigimu, keli žodžiai primena vardą ir pavardę. Koks tas vardas galėjo būti? Antrosios plokštelės pusės kairėje, apačioje, matomas geriau išlikęs dviejų eilučių įrašas, kur įrėžtos raidės gali būti skaitomos kaip Marem Byoyb.
Nežinia, prie ko pritvirtinta
Šalia, lentelės centre ir dešiniau, panašiai buvo įrėžti ir dar keli įrašai, galbūt kiti asmenvardžiai. Gal tai metale išraižyti prekybinės sutarties dalyvių parašai?
Gal čia patvirtinta, kad susiderėta dėl prekės? O gal tai Algirdui ar kitam valdovui siųstos brangios dovanos etiketė? Jei tokia versija pasitvirtintų, pasak archeologo, turėtume vieną pirmųjų prekybininkų įvardijimą Lietuvoje.
Neįprasta ir tai, kad švininė plokštė buvo prikalta prie medinio pagrindo, kuris yra vos 4 mm storio. Atrodo, kad pagrindo dalis buvo didesnė, tačiau mediena išliko tik prie medį užkonservavusios metalo plokštės.
Todėl archeologai dar negali atsakyti, prie kokio objekto švininė plokštelė buvo pritvirtinta. Medinės skrynios ar baldai buvo gaminami iš storesnės medienos.
„Neduoda ramybės ir tas medinio pagrindo plonumas, – aiškino G.Striška. – Greičiausiai tai buvo kažkoks nelabai didelis, dekoratyvus objektas. Gal skrynutė?“
Valdovų rūmų muziejaus mokslininkų teigimu, paslaptingą užrašą tikriausiai rašė keli žmonės.
Gali būti, kad įrašai plokštelėje įrėžti keliomis kalbomis, ir tai apsunkina lentelės perskaitymą.
Archeologas nėra linkęs tikėti, kad taip galėjo atrodyti pirmasis lietuvių kalbos raštas, bet mano, jog reikia tęsti tyrimus, ir raktas, padėsiantis įminti plokštelės įrašo mįslę, bus atrastas.
Mokslininkai kviečia ir lankytojus, turinčius žinių bei idėjų, kaip reikėtų perskaityti šį XIII–XIV a. tekstą, skelbti savo versijas.
