„Diskusijos apie Europos vienybę ar nevienybę, ko gero, tokios pat senos, kaip ir Europos Sąjunga. Gal net senesnės. Mūsų dienomis jas pakurstė Brexitas, tapęs lyg ir nevienybės ženklu. Tuo metu buvo itin suaktyvėjusios kalbos apie grėsmę Europos vienybei visai subyrėti. Pandemija tas kalbas prigesino. O karas Ukrainoje jas užaštrino iki kraštutinumo“, – oficialiame forumo pranešime rašo Antanas Gailius, forumo iniciatorius ir patriarchas.
Šeštajame Nidos forume dalyviai mėgins nustatyti Europos vienybės diagnozę, iš anksto žinodami, kad ji nebus galutinė, nes gyvenimas įdomesnis už visas mūsų prognozes.
Ar yra kažkas, ką galėtume vadinti Europos ar net, plačiau žvelgiant, Vakarų pasaulio vienybės pamatu? Kiek mūsų vienybė priklauso nuo kiekvienos atskiros šalies interesų? Ar kalbėdami apie vienybę, dažniausiai neturime galvoje tam tikro idealo, kuris, kaip visi idealai, iš tikrųjų yra nepasiekiamas, bet vis dėlto siektinas? Ar vienybė įmanoma tada, kai reikalas, dėl kurio turime susitarti, nėra toks mirtinas kaip karas Ukrainoje? Klausimų, kuriuos kelia forumo pranešėjai, sąrašą būtų galima tęsti.
Profesorius iš Vokietijos Michaelis Wolffsohnas forume gvildens vokiečių tapatybės, per pastarąjį šimtmetį patyrusios radikalių pokyčių, problemą. „Vien XX šimtmetyje būta šešių skirtingų Vokietijų. Vokietija yra Vokietija, bet ne ta pati. Vokietijos piliečiai visados buvo vokiečiai, bet nuo XX šimtmečio pradžios iki pabaigos jų tapatybė dažnai kisdavo“ – mano M. Wolffsohnas.
Savo pranešime jis pasidalins mintimis apie XX a. vokiečių istoriją ir bandys pažvelgti į XXI šimtmetį. M. Wolffsohnas – buvęs Bundesvero universiteto Miunchene profesorius, istorikas ir visuomeninis veikėjas, gimęs Tel Avive, o vaikystę praleidęs Šaltojo karo laikų Vakarų Berlyne. Pranešimą jis skaitys nuotoliu.
Lenkų valstybės ir teisės istorikas, politologas, eseistas, leidinio „Kultura Liberalna“ įkūrėjas ir vyriausiasis redaktorius Jarosławas Kuiszas savo pranešime aptarsatsakomybės ir moralės aspektus istorinės traumos kontekste.
Politinės filosofijos profesorė, Marne-la-Vallée universiteto Paryžiuje Europos studijų centro direktorė Chantal Delsol skaitys pranešimą „Vakarai pavojaus metu: prisiminti ir iš naujo kartu mokytis“. Jos įsitikinimu, privalome kalbėti apie Europą kaip apie vientisą erdvę, o ne tik apie „Vakarus“.
Vienas labiausiai žinomų užsienyje ukrainiečių rašytojų, kino scenaristas, rašantis apie šiuolaikinę Ukrainos tikrovę Andrijus Kurkovas svarstys, ar ukrainiečių tapatybė atspari kulkoms. Ukrainoje tebevykstant žiauriam karui, šis klausimas toli gražu nėra retorinis.
Vokiečių ir marokiečių žurnalistas ir rašytojas Mohamedas Amjahidas, savo knygose ir publicistikoje nagrinėjantis rasizmo klausimus, skaitys pranešimą nuotoliu „Geri pabėgėliai, blogi pabėgėliai“ apie migraciją Europoje universalių žmogaus teisių kontekste.
Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas, rašytojas Bernardas Gailius savo pranešime „Kodėl mes laimėjome?“ analizuos XX a. Vakarų solidarumo ir politinės kovos idėjų istoriją.
