Pagerbti „Laisvės“ kelionę sumanė okeaniniams žygiams neabejingas Klaipėdos rotariečių klubas „Concordia 1826”. Jo iniciatyva buriuotojų vardu pavadintoje Danės krantinėje atsirado ir daugiau įsimintiniausius lietuviškų jachtų reisus per pasaulio vandenynus įamžinusių atminimo ženklų.
Įkvėpianti lenktynių dvasia
Per Jūros šventę prie Danės susirinkę buriuotojai, uostamiesčio gyventojai prisiminė, kaip „Laisvė“ prieš beveik tris dešimtmečius iš šios vietos leidosi į pavojų kupiną kelionę aplink Žemės rutulį. Patyrusio buriuotojo kauniečio kapitono Igno Minioto vadovaujamoje šešių vyrų įguloje tada buvo ir jo mažametis sūnus Tadas, atlikęs jungos pareigas, ištvėręs visus kelionės sunkumus
Kulminacija priartėjo 1994 metų gruodžio 23 dieną, kai „Laisvė“, plaukdama Ramiuoju vandenynu Čilės pakrantėmis Dreiko sąsiaurio link, nusigavo iki Horno kyšulio. Įgulai šyptelėjo laimė – palankių vėjų genama jachta sėkmingai apskriejo nedidelę, pingvinų nutupėtą, bet buriavimo Everestu vadinamą salelę aršių ciklonų „virtuvėje“, kur susikerta du galingi vandenynai.
Tąkart Horno link iš Atlanto pusės Argentinos pakrantėmis skubėjo dar viena lietuviška jachta „Aura“ (kapitonas Jonas Limantas), irgi troškusi įrašyti savo vardą į Lietuvos okeaninio buriavimo įstoriją – dvejuose pasaulio vandenynuose netikėtai įsiplieskė intriguojančios burlaivių lenktynės.
Per Magelano sąsiaurio labirintus išsirangiusi į atvirus vandenis „Aura“ per Kalėdas irgi nuplaukė iki Horno, tačiau „Laisvė“ aplenkė – legendinį kyšulį apiplaukė anksčiau.
Padėkos žodžiai – ir damoms
Danės krantinėje per paminklo „Laisvei“ atidengimo iškilmes I. Miniotas su savo bendražygiais padėkojo istorinės kelionės dalyviams ir pagalbininkams. Pagrindinėmis rėmėjomis kapitonas vadino „penelopes“ – žmonas ir mylimąsias, išleidusias buriuotojus į kone dvejus metus trukusią odisėją per visus pasaulio vandenynus, kantriai laukusias jų sugrįžtant.
Pagerbti ir kiti okeaniniai buriuotojai, jachtų kapitonai Gintaras Žukauskas, Simonas Steponavičius, Saulius Budrevičius, Lietuvos buriuotojų sąjungos (LBS) viceprezidentas Naglis Nasvytis. Rotariečiai jiems dėkojo už nuopelnus garsinant valstybę pasaulinio lygio regatose, reikšmingą visuomeninę ir organizacinę veiklą, įteikė jachtų kapitono Bronislovo Rožinsko vardo atminimo medalius.
Horno kyšulį net du kartus apiplaukė jachtos „Ambersail“ žygio aplink pasaulį „Tūkstantmečio odisėja. Vienas vardas Lietuva“ (2008–2009) dalyviai – Saulius Budrevičius ir Linas Ivanauskas.
Pastarasis dar kėlė bures ir kapitono Stepono Kudzevičiaus vedamoje jachtoje „Lietuva“, kuri pirmoji šalies okeaninio buriavimo istorijoje apiplaukė Žemės rutulį pakeitusi tik vieną įgulos narį (1992–1993).
Šventinės nuotaikos krantinėje nesugadino net trumpam pliūptelėjęs lietus, kurį iškilmių dalyviai ir svečiai, visi kaip vienas, pasveikino tradiciniu buriuotojų šūkiu: “Vėjo, vėjo vėjo”.
“Šis knechtas – įrodymas, kad Lietuva yra tikra jūrų valstybė, o ne valstybė prie jūros”, – sveikindamas “Laisvės” įgulą ir visus apdovanotuosius pabrėžė anksčiau Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija vadovavęs uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus.
Įvertinti okeaniniai žygiai
Iš Šeduvos kilęs B. Rožinskas, su šeima iš Trakų persikėlęs gyventi į Lenkiją, nuosava jachta „Hermes II“ sovietmečiu perplaukė Atlantą maršrutu Šcecinas-Majamis (1962–1963). Paskui dar kirto Panamos sąsiaurį, Ramiuoju vandenynu nuburiavo iki San Diego uosto Kalifornijoje. Pralaužęs „geležinę uždangą“ jis ištarė: „Šį žygį atlikau lietuvių tautos garbei“.
Pirmojo lietuvio transatlantinio buriuotojo B. Rožinsko kelionę primena Danės krantinėje jo garbei pastatytas skulptoriaus Klaudijaus Pūdymo sukurtas paminklinis knechtas su bronzos plakete, kurioje išraižyta šeduvio pavardė, grafiškai pavaizduotas jo įspūdingo šuolio per du vandenynus maršrutas.
Buriuotojo B. Rožinsko vardo medaliu „Už okeaninius žygius Lietuvai“ jau apdovanota devyniolika Lietuvos buriuotojų.
Tarp medalininkų yra ir buriavimui neabejingas prezidentas Valdas Adamkus, prisidėjęs prie trijų jachtų („Lietuva“, „Audra“ ir „Dailė“) žygio per Atlantą nuo Klaipėdos iki Niujorko (1989) – buriuotojai pirmieji Sąjūdžio deglą iš Lietuvos perkėlė į JAV.
Iškėlusios tais laikais dar neįteisintas trispalves jachtos skriejo kadaise lietuvius emigrantus į Ameriką plukdžiusių keleivinių garlaivių, transatlantinių oreivių Stepono Dariaus ir Stasio Girėno padangėje nubrėžtais maršrutais.
Šiurpi Horno kyšulio šlovė
Tik keliose pasaulio vietose žmogus jaučiasi itin pažeidžiamas, apsuptas antgamtiškų stichijų, mistikos, suvokiantis save kaip menką šapelį. Tarp jų yra Ugnies Žemė – atokiausias Pietų Amerikos archipelagas. Ties Horno sala be atvangos riaumoja dviejų vandenynų bangos.
Šį pasaulio užkampį gairina nuo Andų viršukalnių atsiritę uraganiniai vėjai, stingdo šalto oro masės iš Antarktidos. Ledkalniai, galingos priešpriešinių krypčių srovės, raižytas dugno reljefas, rūkai, bangų chaosas Horną pavertė keliančią šiurpą, tikrais ir išgalvotais įvykiais apgaubta vietove.
Burilaivių epochoje, kai dar nebuvo Panamos kanalo, jūrininkai plaukdavo aplink Ugnies Žemę. Kalbama, kad negyvenamos Horno salos pakraščiai nusėti per audras nuskandintų laivų griaučiais, boluojančiais tragiškai žuvusių žmonių kaulais.
Laivavedžiai dabar gali rinktis saugesnius kelius, tačiau nuošaliausia Pietų Amerikos žemyno nuoplaiša kaip magnetas traukia ekstremalių pojūčių mėgėjus iš viso pasaulio, aišku, ir aistringus buriuotojus.
Išskleidė brangią relikviją
„Tai išties nejauki vieta, bet visi jūrininkai svajoja ją apiplaukti su nacionaline vėliava. Lygiai taip pat alpinistai trokšta užkopti į Everestą. Mums pavyko – pirmieji Lietuvoje tai padarėme. Pažinti Horną linkiu ir kitiems, tik svarbu nepamiršti saugumo“, – sakė kapitonas I.Miniotas.
„Laisvės“ vedlys į kelionę aplink pasaulį pasiėmė vieno tautiečio anapus Atlanto dovanotą trispalvę, kuri tarpukariu plaikstėsi ratais varomame garlaivyje „Lietuva“. Vos tik buriuotojai pasiekė Horno platumas, vėl ją išskleidė – ne tik jų jachtos vardas, bet ir ši jūreivystės relikvija „Laisvės“ žygį simboliškai sieja su atgauta nepriklausomybe, šalies valstybingumu.
Į vandenynus leidžiasi laisvos dvasios žmonės. Kai prigimtis nesukaustyta, siela putoja, žinią apie tai ir savo valstybę norisi perteikti pasauliui. Visi didieji okeaniniai lietuvių žygiai vienaip ar kitaip įprasmina reikšmingus istorinius įvykius ir datas.
„Svarbu neužmiršti praeities ir kitiems ją priminti“, – žvelgdamas į atidengtą „Laisvės“ knechtą apžiūrinėjančią I.Minioto anūkę teigė jūrų istorijos bei kultūros paveldo ženklus krantinėje globojančio klubo „Concordia 1826” narys Arūnas Burkšas.
LBS ir uostamiesčio rotariečių sumanyto paminklo „Laisvės“ žygiui įamžinti projektą padėjo įgyvendinti klaipėdietis dizaineris Vakaris Bernotas, knechtą iš granito iškalė nagingas akmens meistras Jonas Virbauskas.
Horniečių šeima gausėja
Tragedijų neišvengdavo ir buriuotojai. Todėl Smiltynėje, prie Lietuvos jūrų muziejaus, iškilęs jūrų paukščio albatroso sparnų mostus atkartojantis paminklas „Išplaukusiems ir negrįžusiems“ (K.Pūdymas) primena ne tik profesionalių jūrininkų keliones.
Nuožmiausių audrų nebijantį albatrosą savo simboliu pasirinko 1937 metais Sen Malo mieste (Prancūzija) įkurtos Tarptautinės Horno kyšulio asociacijos steigėjai – burlaivių kapitonai. Ilgainiui ši draugija plėtėsi – į narystę galėjo pretenduoti visi klastingąjį kyšulį apiplaukę jūrininkai, jachtų buriuotojai, net horniečių kapitonų žmonos sukūrė savąją organizaciją.
Iš tolimųjų kelionių grįžusių jachtų „Laisvė“ ir „Aura“ įgulos 1995 metais įkūrė Lietuvos horniečių klubą – bendraminčių sambūrį, skatinantį ir propaguojantį okeaninį buriavimą. Komodoru išrinktas I.Miniotas džiaugiasi, kad gretos palengva gausėja.
Didžiausia ir eikliausia Lietuvos jachta „Ambersail“ prie Horno lankėsi net tris kartus. Prieš dešimtmetį šis kapitono L.Ivanausko vedamas greitaeigis burlaivis daugiau kaip 5000 jūrmylių atstumą nuo Naujosios Zelandijos iki Pietų Amerikos įveikė rekordiniu greičiu – per 19 parų.
Piečiausiame pasaulio uoste Puerto Viliamse (Čilė) „Ambersail“ įgula tąkart netikėtai sutiko kitos burinės jachtos „Taura 2” savininką ir kapitoną Audrių Daunį. Ugnies Žemėje šaknis įleidęs lietuvis užsiminė Horno kyšulį su trispalve pirmą kartą apiplaukęs 2011 metais.
„Lietuvos horniečių šeima šiuo metu vienija apie 40 vandenynų druskos ragavusių buriuotojų. Negirdėjau, kad tokie sambūriai veiktų gilesnėmis jūreivystės tradicijomis garsėjančių kaimynų šalyse – Latvijoje ir Estijoje“, – kalbėjo A.Burkšas.
