Vilniaus muziejus kviečia į miestą pasižiūrėti plačiau, į miesto pasakojimą įtraukiant pačius įvairiausius miesto gyventojus – nuo tarakono iki mamuto – ir pasigilinti į tai, kaip susiformavo Vilniaus reljefas. Šios dvi temos – Vilniaus gyventojai ir Vilniaus geologija – ir pristatomos Vilniaus muziejaus parodoje „vilniaus_kambariai_v.1.1“.
Ši paroda – ne tik pasakojimas apie miesto gyventojus ir geologiją, bet ir kvietimas drauge pasvarstyti, kaip galėtų atrodyti nuolatinė Vilniaus muziejaus ekspozicija, ką ji turėtų pasakoti apie miestą?
Paroda duris atvers liepos 21 d. ir veiks iki metų pabaigos, gruodžio 31 d. Parodą kuravo menotyrininkė, Vilniaus muziejaus direktorė Rasa Antanavičiūtė, istorikas, Vilniaus muziejaus tyrėjas-rinkinio kuratorius Povilas Andrius Stepavičius bei architektas Povilas Marozas.
Į parodos „vilniaus_kambariai_v.1.1“ rengimą taip pat įsitraukė įvairių sričių specialistai – geologai Andrej Spiridonov ir Jonas Šečkus, istorikė Vitalija Stravinskienė ir ekologas Darius Stončius.
Pilies kalno kernas, uolienos ir miestas prieš milijonus metų
Vienoje iš dviejų šios parodos dalių pristatomas miesto geologinis karkasas. Šiandien vilniečiams miestas visų pirma yra pastatai, gatvės, parkai ir kiemai. Turbūt nedažnas susimąsto apie tai, kas slepiasi mieste po jais.
Vilnius – tai ir upės, šlaitai, aukštumos bei įvairios mums nematomos uolienos. Vienas iš parodos rengėjų tikslų – supažindinti parodos lankytojus su kiek kitokiu miestu ir paskatinti pagalvoti apie tai, kodėl Vilnius šiandien yra toks, koks yra. Ar jis būtų toks pats, jei Neris nevingiuotų palei Aukštutinės pilies kalną? Kas vyko mieste prieš čia įsikuriant žmonėms? Kaip prieš tūkstančius metų atrodė dabar siaurose vagose tekančios upės?
Vienas iš netikėčiausių parodos eksponatų – 7,5 metrų ilgio Pilies kalno kerno atkarpa. Kernas – tai cilindrinis uolienos stulpelis, gaunamas gręžiant žemę vertikaliai žemyn, galintis papasakoti įdomių dalykų apie vietą, iš kurios jis išgręžtas.
„Miestą pažįstame iš jo pastatų, gatvių ir viešųjų erdvių, tačiau po jomis plyti per tūkstantmečius skirtingų gamtos jėgų suklostyti geologiniai sluoksniai. Nors plika akimi ši miesto istorijos dalis nematoma, tačiau tai atsispindi kiekviename žingsnyje – nuo miesto reljefo iki pastatams naudotų statybinių medžiagų ar čia augančių augalų rūšių. Parodoje eksponuojami vienos simboliškai svarbiausių miesto vietos gręžinio fragmentai vizualiai vaizduoja šios lėtos geologinės istorijos dramą“, – sako vienas iš parodos kuratorių, architektas Povilas Marozas.
Parodoje – miestiečių įvairovė: žmonės, vabalai, pelėsiai ir šikšnosparniai
Antrajame parodos kambaryje bus pristatomi vilniečiai augalai, gyvūnai, grybai ir žmonės – jų populiacija, migracija, naujų rūšių atsiradimas ir senų nykimas. Čia pristatomi Vilniaus teritorijos gyventojai dar iki miesto įkūrimo ir žmonių atkeliavimo. Kai kurie vilniečiai parodos lankytojams bus neblogai pažįstami – tokie, kaip lašiša ar tarakonas, o kiti – nematyti ir nežinomi, pavyzdžiui, mamutas ar grybas iš Vilniaus kanalizacijos kanalo.
Svarbią vilniečių kambario dalį sudaro pasakojimai apie čia XX a. gyvenusius žmones. Pristatomos ir bendros žmonių populiacijos pokyčių tendencijos, tokios kaip žmonių migracija į ir iš miesto, ir asmeninės istorijos. Parodoje „vilniaus_kambariai_v.1.1“ eksponuojamos Pirmojo pasaulinio karo metu mieste gyvenusių žmonių pasų nuotraukos bei nuotraukos iš asmeninių vilniečių archyvų, darytos antroje amžiaus pusėje mieste veikusiose fotoateljė.
„Praėjusį pusmetį įvykdėme eksperimentą – pakvietėme vilniečius pasidalinti savo arba savo šeimos narių nuotraukomis, darytomis fotoateljė sovietmečiu. Į kvietimą netikėtai atsiliepė virš septyniasdešimt žmonių, kurie pasidalino įvairiomis Vilniaus nuotraukomis. Ne tik iš Vilniaus fotoateljė. Šiuo metu muziejaus skaitmeninėje rinkinio dalyje esame surinkę virš penkių šimtų tokių nuotraukų“, – sako vienas iš parodos kuratorių Povilas Andrius Stepavičius.
Pilotinė būsimos nuolatinės muziejaus ekspozicijos versija
Po kelerių metų Vilniaus muziejus iš dabartinių patalpų Vokiečių gatvėje persikels į Kirdiejų rūmus, esančius greta Bernardinų sodo (Barboros Radvilaitės g. 6). Šių rūmų antrame aukšte numatyta erdvė nuolatinei Vilniaus pažinimo ekspozicijai. Ją sudarys įvairūs pasakojimai apie miestą, įkurdinti penkiuose kambariuose. Parodos „vilniaus_kambariai_v.1.1“ pavadinimas byloja, kad joje pristatomi du kambariai yra tik pirmoji, pilotinė šios parodos versija.
Pirmieji du Vilniaus kambariai yra ir raginimas bei kvietimas kartu pasvarstyti, kaip galėtų ar turėtų atrodyti nuolatinė Vilniaus pažinimo ekspozicija, atsakanti į esminius klausimus apie miestą – kuo jis ypatingas ir kodėl yra toks, koks yra.
„Artimiausią pusmetį, vykstant parodai diskutuosime ne tik apie miestiečius ir mus supančią aplinką, bet ir apie tai, kokios dar temos galėtų būti pristatomos kituose trijuose miesto pažinimo kambariuose. Kalbėsimės apie tai su specialistais, o muziejaus lankytojus kviesime palikti savo siūlymus apie tai, kuo reikėtų užpildyti Vilniaus kambarius. Tai – puiki proga dalyvauti kuriant Vilniaus muziejų“, – sako Vilniaus muziejaus direktorė ir parodos kuratorė Rasa Antanavičiūtė.
Parodą „vilniaus_kambariai_v.1.1“ lydės renginių programa. Vyks kuratorių ir parodos konsultantų paskaitos, diskusijos, ekskursijos bei edukaciniai užsiėmimai. Pirmasis parodą lydintis renginys vyks jau liepos 26 d. – dirbtuvės, kurių metu bus galima susipažinti su Vilniuje gyvenančių vabzdžių apdulkintojų įvairove.
