Dailės istorikai pripažįsta, kad gražiausi ir vertingiausi XVI a. Europos gobelenai yra Romos popiežiaus Leono X užsakyti ir pagal Rafaelio piešinius Siksto koplyčiai sukurti audiniai, taip pat Anglijos karaliaus Henriko VIII, Ispanijos karaliaus Pilypo II, Prancūzijos karaliaus Pranciškaus I bei Lenkijos ir Lietuvos valdovo Žygimanto Augusto kolekcijų gobelenai.
Tačiau paskutiniojo Gediminaičių-Jogailaičių dinastijos valdovo rinkinys unikalus tuo, kad tokia didelė kolekcija sukurta vieno kliento užsakymu. Tokio aukščiausio meninio lygio audiniai buvo reti ne tik savo laiku, bet jau seniai nepasirodo ir antikvarinių vertybių rinkoje.
Dėl savo ypatingo grožio, monumentalaus dydžio ir aukso spindesio ne kartą istoriniuose šaltiniuose aprašyti Žygimanto Augusto bibliniai gobelenai šiandien eksponuojami parodoje „Žygimanto Augusto gobelenai Vilniuje“ ir puošia Valdovų rūmų muziejaus Didžiąją renesansinę menę. XVI–XVII a. didžiausi figūriniai audiniai buvo naudojami iškilmingiausioms valstybės šventėms, pavyzdžiui, vestuvėms, karūnavimo iškilmėms ar pasiuntinių priėmimams.
Anų laikų rašytojas Stanislavas Ožechovskis (Stanisław Orzechowski) yra aprašęs, kad pirmą kartą bibliniai gobelenai iš dviejų ciklų „Pirmųjų tėvų istorija“ ir „Nojaus istorija“ papuošė Vavelio pilies interjerus 1553 m. per trečiąsias Žygimanto Augusto vestuves su Kotryna Habsburgaite.
Gobelenai turėjo pabrėžti šios politinės Jogailaičių ir Habsburgų sąjungos reikšmę. Tyrinėtojai spėja, kad audiniai turėjo būti užsakyti anksčiau ir skirti mylimos antrosios žmonos Barboros Radvilaitės karūnavimo iškilmėms 1550 metais. Tačiau jų audimas užtruko ir Barbora Radvilaitė pačių įspūdingiausių Žygimanto Augusto, kaip spėjama, specialiai jai užsakytų auksu spindinčių gobelenų nebeišvydo...
Didelio formato meninių audinių „Pirmųjų tėvų istorijos“ ir „Nojaus istorijos“ temas Žygimantas Augustas pasirinko iš eskizų, kuriuos Vilniuje, Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose, 1547 m. jam pristatė atvykęs pats flamandų menininkas, tuo metu garsėjęs kaip vienas talentingiausių gobelenų kartonų kūrėjų Michilis I Koksis (Michiel I Coxcie, 1499–1592) iš Malino (Mecheleno), arba jo atstovas. Biblinius gobelenus, kaip ir kitas serijas, kūrė tuo metu žymiausiose devyniose Briuselio dirbtuvėse.
Šiandien Lenkijos ir Lietuvos valdovo Žygimanto Augusto gobelenai laikomi geriausiais pagal Michilio I Koksio kartonus sukurtais meniniais audiniais, o visa ši kolekcija vertinama kaip vienas ambicingiausių XVI a. audimo meno projektų. Žygimanto Augusto biblinių gobelenų kartonų autorius Michilis I Koksis, kelerius metus paleidęs Romoje ir studijavęs Rafaelio kartonų pagrindu sukurtus Vatikano gobelenus, dažnai pats vadinamas „flamandų Rafaeliu“.
Birželio 15 d. 18.00 val. Valdovų rūmų muziejuje paskaitą apie šiuos įstabius gobelenus ir jų kartonų autorių pristatys žymiausia XVI a. Europos meninių audinių specialistė, Žygimanto Augusto gobelenų kolekcijos tyrinėtoja ir ilgametė jų saugotoja dr. Magdalena Pivocka (Magdalena Piwocka, Vavelio karališkoji pilis – Valstybiniai meno rinkiniai). Ji yra ir viena Vilniaus parodos kuratorių, atskleidusi daugybę Žygimanto Augusto gobelenų paslapčių.
