Pelniusi JAV nacionalinę knygų kritikų ir G. Orwello premijas knyga tapo šiuolaikinės žurnalistikos etalonu. Lietuviškai ją išleido leidykla „Kitos knygos“, iš anglų kalbos vertė Ieva Balčiūnaitė.
Religinė nesantaika Šiaurės Airijoje įsiplieskė dar viduramžiais. 1969-ųjų pradžioje prasidėjo naujas jos etapas, pavadintas Bėdų laikotarpiu (angl. Troubles). Partizaninis karas tarp lojalistų, norėjusių likti Didžiosios Britanijos sudėtyje, ir respublikonų, kurie siekė suvienyti Airiją, truko tris dešimtmečius. Į šį sudėtingą, daugiaplanį istorinį periodą knygos „Nieko nesakyk“ autorius žvelgia per asmenines žmonių istorijas.
Knyga prasideda sena paslaptimi: kas ir kodėl pagrobė Jean McConville? Moteris buvo dešimties vaikų motina, protestantė, bet ištekėjusi už kataliko, kuris miręs paliko ją vieną rūpintis daugiavaike šeima katalikų apgyvendintame rajone. 1972-ųjų gruodį kaukėti užpuolikai įsibrovė į jos namus Belfaste ir išsivedė visiems laikams. Praėjus daugiau nei trims dešimtmečiams, paplūdimyje buvo rasti jos kaulai. Visus tuos metus aplinkiniai žinojo, kad moterį pagrobė žmonės, susiję su Airijos respublikonų armija (angl. The Irish Republican Army, IRA), tačiau niekas iš baime persunktos bendruomenės narių neištarė nė žodžio.
Kita pagrindinė knygos veikėja – Dolours Price. Pavyzdinga Belfasto koledžo studentė, būsima mokytoja 1969-ųjų pradžioje dalyvavo taikiose gatvės eitynėse, tačiau demonstrantus užpuolė akmenimis ir strypais ginkluoti asmenys. Šis antpuolis vėl įžiebė seną religinę nesantaiką Šiaurės Airijoje ir virto dar vienu Bėdų etapu. Netrukus po šio įvykio P. Dolours įstojo į IRA gretas ir tapo pavojinga radikale, sprogdinančia bombas Londono centre. Pamažu jos gyvenimas ima kirstis su daugybės kitų į brolžudišką karą įtrauktų žmonių.
P. R. Keefe’as nuosekliai aprašo ir supina protagonistų gyvenimo istorijas. Taip autorius po truputį atskleidžia vis daugiau Bėdų konteksto, paaiškina skirtingų grupių motyvus ir parodo įvykių reikšmę Airijai ir Didžiajai Britanijai. Remdamasis lig tol neskelbtais dokumentais ir liudytojų pasakojimais, jis aiškinasi, kaip valstybinių struktūrų represijos pažadina gyventojų smurtą ir buvusių taikių miestų gatvėse ima sprogti bombos. Ar pateisinami kovotojų už nepriklausomybę veiksmai? Kaip gyventi toliau, kai susipriešinusi visuomenė negali sutarti?
Šios kruopščiai parašytos knygos pavadinimą įkvėpė airių poeto Seamuso Heaney eilėraštis „Kad ir ką sakytum, nieko nesakyk“ (angl. Whatever You Say, Say Nothing). S. Heaney – vienas žymiausių šiuolaikinių airių poetų. Jis 1995 metais pelnė Nobelio premiją, o 2013-aisiais lankėsi ir Lietuvoje – „Poezijos pavasaryje“ buvo pristatytas jo knygos vertimas.
Bėdų laikotarpis baigėsi Didžiojo penktadienio susitarimu 1998 metais. Šiemet per Velykas buvo minimas taikos dvidešimtpenkmetis. Ta proga Šiaurės Airijoje lankėsi JAV prezidentas Joe Bidenas, sukaktis buvo nušviesta ir Lietuvos žiniasklaidoje. Visgi taika Šiaurės Airijoje dar labai trapi ir P. R. Keefe’o knyga padeda suvokti to priežastis.
