B. Radvilaitė teigia, kad jaudinasi ir kartu džiaugiasi, jog turi galimybę artimiau susipažinti su Vilniumi, žmonėmis ir protėvių istorija.
– Iki šiol gyvenote Varšuvoje, netoli. Ar tikrai tai pirmas jūsų apsilankymas Lietuvoje?
– Visada norėjau atvažiuoti į Lietuvą, pamatyti Vilnių ir labai džiaugiuosi, kad atsirado galimybė atvykti čia ilgesniam laikui. Man įdomu, koks tas Vilnius, žmonės, nes – gėda prisipažinti – aš čia pirmą kartą. Žinau, kad mano giminės istorijoje Lietuva – labai svarbi vieta, iš čia kilę mano protėviai.
– Kokie pirmieji įspūdžiai?
– Vilnius mane sužavėjo. Iš pradžių nežinojau, ko tikėtis, buvo nedrąsu, bet dabar, kai čia esu jau beveik mėnesį, galiu pasakyti, kad tai nepaprastai gražus miestas, labai įvairialypis. Puiki senoji architektūra, siauros, jaukios gatvelės, jose gali pasiklysti. Matau ir modernių pastatų, bet labiausiai traukia Vilniaus senamiestis – jis daug didesnis nei Varšuvoje, tai nuostabu. Svarstau čia pasilikti ilgesniam laikui.
– Kiek jums svarbi Radvilų giminės, jūsų protėvių, istorija?
– Mano šeimoje istorijai visada buvo skiriama labai daug dėmesio. Svarbu žinoti savo protėvius, pažinti, koks buvo jų gyvenimas ir kokias vertybes jie išpažino. Jų negalima pamiršti. Suprantu, kad ne kiekviena šeima turi galimybę sužinoti giminės istoriją, nes tiesiog trūksta šaltinių, dokumentacijos. Tačiau noriu pabrėžti, kad kasdienybėje visų pirma esame didelė ir labai mylinti šeima.
– Barboros vardas jums suteiktas Lenkijos ir Lietuvos valdovo Žygimanto Augusto žmonai atminti?
– Visi mano broliai ir seserys (mes esame aštuoni) turi vardus, kurie perduodami iš kartos į kartą. Tai šimtmečius siekianti giminės tradicija. Tačiau žinau, kad mano vardas – ne privilegija, o atsakomybė. Jis papildomai įpareigoja savo elgesiu rodyti, kad laikausi tam tikrų neliečiamų vertybių ir papročių. Tai jokiu būdu nereiškia, kad turiu kokių nors išskirtinių privilegijų.
– Valdovų rūmų muziejuje eksponuojamoje kolekcijoje taip pat yra dalis Radvilų giminės istorijos ir paveldo. Kaip jautėtės, kai gavote pasiūlymą čia parengti ekskursiją po Žygimanto Augusto gobelenų parodą? Neišsigandote?
– Visų pirma su dideliu susidomėjimu ir dėkingumu priėmiau šį kvietimą! Varšuvos universitete baigiau filosofijos studijas, siekdama plėsti akiratį, įgyti įgūdžių, susijusių su loginiu mąstymu, konstruktyviu argumentavimu, teksto analize, kuriuos vėliau galėčiau plačiai pritaikyti. Filosofija man yra savotiškas įrankis, visų kitų mokslų pamatas, kurį galima panaudoti daugelyje sričių. Kaip ir istorija – mokaisi faktų, o ji padeda mąstant šiuolaikinėmis kategorijomis. Apie Žygimanto Augusto gobelenus nežinojau tiek daug, kiek sužinojau ir perskaičiau čia, Vilniuje. Esu be galo dėkinga Valdovų rūmų muziejaus darbuotojams, kurie man padėjo gilintis į temą, nurodė žinių šaltinius, taip pat asmeniškai pasakojo apie kolekcijos išskirtinumą ir paties Žygimanto Augusto figūrą. Pažiūrėsime, kaip seksis (juokiasi).
– Paskutinis Jogailaitis buvo sukaupęs neįtikėtiną meno kolekciją. Jo užsakytas, iki šių dienų išlikęs gobelenų rinkinys – išskirtinis ir visos Europos paveldo kontekste. Turbūt jau galėtumėte patarti, kaip į šiuos meno audinius žiūrėti, į ką atkreipti dėmesį?
– Žavi tai, kad kiekviename audinyje išausta daugybė detalių. Iš pirmo žvilgsnio neįmanoma jų visų pastebėti, nes matai visumą, pribloškiančią gobeleno dydžiu ar išryškintu, pagrindiniu siužetu. Tik perskaičiusi išsamius šių darbų aprašymus, ne kartą sugrįžusi į parodos sales, supratau, koks sudėtingas audiniuose pavaizduotas pasaulis. Net ir nedidelės detalės turi simbolinę reikšmę – tai nuostabu.
– Kurie gobelenai jums labiausiai patinka?
– Sunku išsirinkti, bet manau, kad bibliniai gobelenai yra patys įspūdingiausi, ypač tie, kuriuose vaizduojama Adomo ir Ievos istorija. Neįtikėtina atlikimo technika. Suprantu, kodėl gobelenai yra tokie unikalūs Europos meno paveldo kontekste – viskas skrupulingai, iki mažiausių detalių išausta taip, kad sunku įsivaizduoti, kaip audėjai galėjo tai sukurti. Pavyzdžiui, nepridengtos tobulos žmogaus kūno proporcijos, judesio įspūdis, niekas, kas galėtų sukelti sunkumų audžiant, neuždengta, viskas pateikiama itin dėmesingai, lyg būtų nutapyta. Mano širdžiai mieliausi – gobelenai, vaizduojantys peizažus su gyvūnais, – verdiūros. Turiu šunį ir mėgstu su juo leistis į ilgus pasivaikščiojimus gamtoje. Taigi, peizažai man labai artimi (šypsosi).
– Kaip atrodys jūsų ekskursija po parodą?
– Tikiuosi, kad gobelenų istorija sudomins muziejaus lankytojus. XVI amžiaus viduryje tai buvo itin brangus pirkinys, o Europos kolekcijose nėra kitos panašios kolekcijos, kurią būtų inicijavęs vienas žmogus. Audinių išlikimo istorija – taip pat unikali. Tai, kad neįkainojami audiniai išliko ir neprarado spindesio iki šių dienų – stebuklas, kitaip negalėčiau įvardyti. Jų išlikimo istorija – taip pat išskirtinė. Pavogti, sugrąžinti, slėpti nuo karo Kanadoje ir vėl sugrįžę į Krokuvos Vavelio karališkąją pilį... Neįtikėtina, kad per tokius audringus šimtmečius prarasta tik keliolika gobelenų iš sukaupto apie 160-ies audinių rinkinio. Kartu su lankytojais iš arčiau pažvelgsime į atskirų Žygimanto Augusto kolekcijos serijų gobelenus. Norėčiau lankytojams bent šiek tiek atverti gobelenų pasaulį ir parodyti, kiek juose slypi nematomų ir stebinančių detalių.
– Kaip jaučiatės prieš susitikimą su lankytojais?
– Visų pirma esu labai dėkinga, kad Valdovų rūmų muziejaus bendruomenė manimi pasitikėjo ir patikėjo šią užduotį. Prisipažįstu, kad šiek tiek nerimauju – nežinau, kaip mane priims į parodą atėję žmonės. Labai tikiuosi, kad pateisinsiu jų lūkesčius.
– Kaip vertinate patirtį Valdovų rūmų muziejuje?
– Esu sužavėta darbu, kuris buvo atliktas atkuriant Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidenciją. Nuolatinės ekspozicijos suteikia galimybę susipažinti su Valdovų rūmų teritorijoje archeologų rastais artefaktais. Taip pat čia galima išvysti labai kruopščiai rekonstruotus interjerus, daugybę įdomių istorinių eksponatų, pristatomų parodų. Noriu padėkoti visiems muziejaus darbuotojams, kurie mane nepaprastai šiltai sutiko, kasdien padeda, ir iki šiol nepažintas Vilnius tampa vis artimesnis.
Barbora Radvilaitė ekskursijas lenkų kalba po Valdovų rūmų muziejaus tarptautinę parodą „Žygimanto Augusto gobelenai Vilniuje“ ves iki birželio mėnesio. Norintieji jose dalyvauti turi kreiptis į Valdovų rūmų muziejų: ekskursijos@valdovurumai.lt.
