Pasak kreipimąsi inicijavusių Seimo narių, dabartinis pavadinimas priklauso rusiškam naratyvui ir atsirado SSRS vykdant agresyvius veiksmus Antrojo pasaulinio karo metu. Sovietų Sąjungos regionas buvo pavadintas seno bolševikų revoliucionieriaus Michailo Kalinino vardu. Po mirties Kalinino garbei jo vardu buvo pervadinta net keletas miestų, vienas iš jų – anuometinis Kionigsbergas, išlaikęs Kaliningrado vardą iki šiol.
„Jau seniai metas atsisakyti sovietinio palikimo ir neteršti mūsų valstybinės kalbos svetimkūniais. Solidarizuojamės su kaimynais lenkais ir kviečiame lietuvių kalboje nenaudoti mums primestų, dirbtinų pavadinimų“, – teigė Seimo narys V. Semeška.
Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė P. Kuzmickienė atkreipė dėmesį į Maskvos vykdytą kryptingą toponimikos politiką, kurią šiandien privalome pakeisti.
„Sovietų Sąjungai kaip karo grobis atitekusi Rytų Prūsijos dalis, pavadinta Kaliningrado sritimi, po Antrojo pasaulinio karo buvo priskirta Rusijos Federacijai. Čia niekada negyveno rusai, o Stalinas melavo apie istorines rusų žemes. Siekdama įtvirtinti regiono priklausomybę, Maskva taikė ir kryptingą toponimikos politiką, rusifikuodama vietovardžius ir vandenvardžius.
Keičiant pavadinimus, orientuotasi ne tik į tai, kad naujų vietovardžių reikšmė būtų suprantama srities kolonizatoriams iš įvairių SSRS dalių, bet ir į srities priklausomybės sovietams legimitimizavimą. Atėjo metas nesitaikstyti su istorijos klastojimu, atsisakyti dubliuoto vietovardžių ir vandenvardžių vartojimo ir grįžti prie istorinės toponimikos – iš esmės sugrąžinti Karaliaučiaus kraštui baltiškąjį lingvistinį identitetą“, – kalbėjo Seimo narė.
