„Tuo metu gobelenų serija kainavo kaip šiandien modernių „Abrams“ tankų divizija“, – pridūrė V.Dolinskas, kalbėdamas apie LDK valdovų rūmų salėse atidarytą ekspoziciją „Žygimanto Augusto gobelenai Vilniuje“. Joje galima ne tik pamatyti neįkainojamus meno kūrinius, bet ir pajusti prabangą, kuri supo Vilniuje gyvenusius Lietuvos didžiuosius kunigaikščius.
Net kelių trečiojo rūmų aukšto salių sienas dabar puošia aukso ir sidabro siūlais spindintys milžiniški paveikslai su Senojo Testamento istorijomis, herbais ir keisčiausiais gyvūnais. Eksponatai atkeliavo iš Vavelio karališkosios pilies Krokuvoje.
Globėjai – prezidentai
„Lietuvos ir Lenkijos istorinėmis relikvijomis vadinamos meninės vertybės atveriamos 700 jubiliejų švenčiančiame Vilniuje tam, kad primintų mūsų šalies turtingą praeitį, jos glaudžius europinius ryšius, šiuos reiškinius grąžintų į mūsų istorinę savimonę, žadintų pasididžiavimą savo valstybe. Tai meninis liudijimas to, kad Lietuva visuomet buvo, yra ir bus integrali Europos kultūrinės ir vertybinės erdvės dalis“, – per parodos atidarymą kalbėjo prezidentas Gitanas Nausėda.
„Žygimantas Augustas – ne tik valdovas ir politikas, jis buvo ir išskirtinis meno žinovas. Anuomet Briuselio audimo meistrams pateiktas užsakymas buvo didžiulis – daugiau kaip 160 gobelenų. Taip XVI a. šeštajame dešimtmetyje buvo sukurta šedevrų kolekcija, kuri dabar yra vienas puošniausių Renesanso meno paminklų“ – atsiųstame sveikinime teigė kitas šios parodos globėjas, Lenkijos Respublikos prezidentas Andrzejus Duda.
Seniausia relikvija
Neįtikėtino dydžio Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto (1544/1548–1572) gobelenų kolekcija per daugelį šimtmečių buvo apipinta daugybe legendų ir iki šiol laikoma viena svarbiausių istorinių bendros Lietuvos ir Lenkijos valstybės relikvijų.
Šie gobelenai – svarbiausias Krokuvos Vavelio karališkosios pilies nuolatinių ekspozicijų akcentas, o tokio unikalaus rinkinio paroda Lietuvoje – istorinis įvykis, ypatinga kaimyninės valstybės dovana Vilniaus 700-ojo gimtadienio proga. Iki šiol toks didelis gobelenų rinkinys dar niekada nebuvo eksponuotas už Vavelio pilies sienų.
„Tikiuosi, kad paroda žiūrovams priartins Lenkijos ir Lietuvos valstybės klestėjimo, jos galybės laikų viziją, sustiprėjusią dėl paskutinio Jogailaičių dinastijos valdovo kultūrinės veiklos ir toliaregiškos politikos.
Gobelenų kolekcija yra mūsų bendros istorijos liudijimas, tačiau šiais sudėtingais laikais ji taip pat yra vienybės ir bendrų siekių ženklas“, – sakė Vavelio karališkosios pilies Krokuvoje direktorius Andrzejus Betlejus.
Pasak V.Dolinsko, Europos kontekste tai yra turbūt pati vertingiausia kolekcija visomis prasmėmis: menine, istorine, materialia. Meno istorikai ją lygina su Romos popiežių ar Ispanijos karalių kolekcijomis.
Prireikė ypatingos aplinkos
Paroda „Žygimanto Augusto gobelenai Vilniuje“ tapo vienu brangiausių ir sudėtingiausių projektų Lietuvos muziejininkystės istorijoje.
„Paradoksalu, kad šiandien galime grožėtis būtent šia senojo Abiejų Tautų Respublikos lobyno dalimi.
Jautriausias dalykas – audinys – išliko, to tai, kas pagaminta iš ilgaamžės medžiagos – metalo, buvo sunaikinta. Sunaikintos ir karūnos, ir valdžios insignijos“, – svarstė vienas parodos kuratorių istorikas Marijus Uzorka.
Pasak jo, svarbų darbą rengiantis parodai atliko Vavelio pilies restauratoriai, juk beveik šimtą metų gobelenai buvo niokojami Rusijoje, taigi jų būklė nėra pati geriausia.
Gobelenų rinkinys į Vilnių buvo vežamas dalimis. Specialų transportą, skirtą gabenti muziejines vertybes, per Lenkiją ir Lietuvą lydėjo ginkluotos apsaugos ir policijos ekipažai.
Tokia didelė unikalių istorinių audinių kolekcija ne tik niekada nebuvo išvežta iš Vavelio per pastarąjį šimtmetį, bet turbūt ir nebus išvežta per ateinančius 100 metų. Įprastai parodoms skolinami vos du ar trys mažesni audiniai.
Po kelionės neįkainojamos vertybės turėjo prisitaikyti prie Vilniaus muziejaus aplinkos, todėl paroda buvo eksponuojama net dvi savaites.
Lenkijos ir Lietuvos tekstilės restauratoriai, dailės tyrinėtojai juos nuodugniai apžiūrėjo, o tik tada atsargiai pakabino. Prieš kelis šimtus metų jie būdavo vinimis prikalami prie sienų.
Karališkieji gobelenai Valdovų rūmus puoš du mėnesius. Tai irgi neįprastas dalykas, nes dažniausiai tokie seni audiniai eksponuojami trumpiau. Tačiau Vilniaus muziejuje jiems sukurtos išskirtinės sąlygos. Tai ne tik tinkamas mikroklimatas – rekomenduojama temperatūra, drėgmė.
Parodos salėse sumontuotas specialus apšvietimas – jis išryškina aukso ar sidabro siūlus, bet kartu yra nestiprus, nes gobelenams kenkia dienos šviesa.
Sunaikino sąskaitas
Vadovų rūmuose eksponuojamos beveik keturios dešimtys Žygimanto Augusto gobelenų, pristatančių visas šios kolekcijos serijas.
Tarp jų yra 9 didelio formato figūriniai audiniai su Pirmųjų tėvų, Nojaus ir Babelio bokšto statybos biblinėmis scenomis, 10 verdiūrų, 6 gobelenai su valdovo inicialais, 10 audinių su Lietuvos ir Lenkijos herbais ir 2 mažesni gobelenai.
Dalis audinių integruota į interjerų ekspoziciją.
Vilnos ir šilko siūlais, aukso ir sidabro gijomis gobelenus audė aštuonios Briuselio dirbtuvės. Šio miesto dailininkai ir audėjų manufaktūros aukščiausio meistriškumo, brangiausiais audiniais aprūpino valdovus, vyskupus, didikus.
Gobelenų kaina buvo didžiulė, gerokai didesnė nei tapybos darbų. Tiesa, tiksli karališkojo užsakymo kaina nežinoma, nes valdovas sunaikino Briuselio dirbtuvių pateiktas sąskaitas.
Savo gobelenų kolekciją Žygimantas Augustas formavo apie dešimtį metų. Pirmosios dvi biblinių gobelenų serijos buvo baigtos 1553 m. Tuomet šie įspūdingi audiniai, sukeldami didelį susirinkusių svečių susižavėjimą, papuošė Vavelio pilies sales per Žygimanto Augusto vestuves su Kotryna Habsburgaite.
Manoma, kad ankstyviausi šios kolekcijos gobelenai buvo užsakyti Vilniaus Žemutinėje pilyje. Tarp jų – serijos „Pirmųjų tėvų istorija“ ir „Nojaus istorija“ bei herbiniai audiniai.
Žygimanto Augusto gobelenų piešinius kūrė žymiausi to meto meistrai.
Gobelenų su biblinėmis scenomis projektų autoriumi laikomas Michielis I Coxcie, vadintas Flamandų Rafaeliu. Jis studijavo Romoje, vėliau interpretavo Rafaelio bei Michelangelo kūrinius.
Teko slėpti net Kanadoje
Žygimanto Augusto gobelenų kolekciją sudarė apie 160 meninių audinių, išaustų apie 1550–1560 metus. Jų piešinius kūrė ir pačius audinius audė žymiausi to meto meistrai.
Valdovas testamentu savo gobelenus paliko seserims, o po jų mirties – Abiejų Tautų Respublikai. Brangūs audiniai buvo saugomi Lenkijos Karalystės ižde.
Po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1795 m. audiniai buvo pagrobti ir Jekaterinos II įsakymu išvežti į Rusiją. Ten jie buvo saugomi keliose vietose, dalis gobelenų buvo smarkiai pažeisti, kai kurie – sunaikinti.
1921 m. sutartimi bolševikinė Rusija gobelenus grąžino Lenkijai. Jie papuošė Krokuvos Vavelįo pilį. Susigrąžinant gobelenus daug prisidėjo Vilniaus universiteto profesorius M.Morelowskis.
1939 m. nacistinei Vokietijai užpuolus Lenkiją, Žygimanto Augusto gobelenai, kaip nacionalinė relikvija, buvo evakuoti į Kanadą.
Į Lenkiją neįkainojama kolekcija grįžo tik 1961 metais. Iki šių dienų išliko 140 Žygimanto Augusto gobelenų, dauguma jų saugomi Vavelio karališkojoje pilyje.
