Kultūros kelias yra kultūros, švietimo, kultūros paveldo ir turistinio bendradarbiavimo projektas, kuriuo siekiama sukurti ir populiarinti vieną ar kelis su istoriniu keliu, kultūros koncepcija, išskirtinės svarbos asmenybe ar reiškiniu susijusius turizmo maršrutus, reikšmingus puoselėjant europinių vertybių supratimą ir pagarbą joms.
„Vėtrungių kelias“ apima septynias Mažosios Lietuvos savivaldybes: Neringos, Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Šilutės rajono, Pagėgių, Tauragės ir Jurbarko rajonų.
Komisijos sertifikuotas „Vėtrungių kelias“ orientuotas į Lietuvos jūrinio ir pamario krašto kultūros paveldo atskleidimą, išryškinimą ir išsaugojimą bei jūrinio gyvenimo būdo tradicijų palaikymą.
Jūrinė ir pamario kultūra apima laivybos, žvejybos, jūreivystės istorijos veiklas, atsiskleidžia unikaliame gamtiniame ir urbanistiniame kraštovaizdyje. Pamario kultūra taip pat apima unikalią kranto, vandens ir vėjo dermę interpretuojančias kultūros ir meno veiklas.
Šio kultūros kelio svarbiausias tikslas – suteikti galimybę kuo daugiau Lietuvos gyventojų atrasti Mažosios Lietuvos regioną kaip išskirtinį pamario kultūros jūrinį kraštą.
Šilutės kultūros ir pramogų centro paraišką „Vėtrungių kelio“ sertifikatui gauti svarsčiusi ekspertų komisija atkreipė dėmesį į didelį organizatorių įdirbį ir pasiruošimą – šis projektas veikia jau nuo 2013 metų ir sulaukė didelio susidomėjimo.
Kaip teigė „Vėtrungių kelią“ pristačiusi Šilutės kultūros ir pramogų centro direktorė Jūratė Pancerova, Šilutės kultūros bendruomenei Vėtrungių kelio idėja kilo siekiant pristatyti Mažąją Lietuvą.
„Pastebėjome, kad daug kas nežino, kas ta Mažoji Lietuva, kuo mes skiriamės nuo didžiosios Lietuvos. Norėjome į tą kelią sudėti tai, kuo mes esame išskirtiniai, – pasakojo J. Pancerova. – Mažąją Lietuvą geriausiai atspindi visa, kas susiję su jūra, mariomis, jūrine bei pamario kultūra.
Ieškojome simbolio, kuris tai įprasmintų. Ir tai yra vėtrungė, kuri asocijuojasi su pamariu, jūra. Ją pasirinkome kaip šio krašto atpažinimo ženklą, krašto tapatumo simbolį. Vėtrungė vienija ir priverstinai išsikėlusius krašto gyventojus, jiems tai meilės ir ilgesio, prarastos Tėvynės ženklas.
Vėtrungę galima rasti visose savivaldybėse, kurios įsijungė į Vėtrungių kelią – Šilutės, Klaipėdos, Klaipėdos rajono, Tauragės, Jurbarko, Nidos, Pagėgių, Smalininkų savivaldybėse.“
Pasak J. Pancerovos, šiandien Mažosios Lietuvos tema svarbi ir šio krašto, išgyvenusio dramatiškus XX amžiaus įvykius, savitumui, tradicinių amatų gaivinimui, plėtrai, tautodailės raidai.
„Vėtrungių kelias“ orientuotas į jūrinio ir pamario kultūros paveldo atskleidimą, išryškinimą, išsaugojimą bei jūrinio gyvenimo būdo tradicijų tęstinumo palaikymą. Jūrinė ir pamario kultūra apima veiklas, susijusias su laivyba tradiciniais, istoriniais laivais, laivybos, žvejybos pažinimu, jūreivystės istorija, unikalaus gamtinio ir urbanistinio kraštovaizdžio atskleidimu. Keliaujantieji šiuo keliu pajus šio krašto išskirtinumą.
Į Mažosios Lietuvos ribas sutelpa viena įspūdingiausių ir unikaliausių Lietuvos vietų – Kuršių nerija, įrašyta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Ne mažiau įspūdinga Nemuno delta su daugybe salų ir senuoju Rusnės miesteliu, Minijos kaimu, pamario gyvenvietėmis – Kintais, Ventės ragu, Uostadvario ir Ventės rago švyturiais.
„Šis unikalus gamtos ir kultūros kraštas senųjų pamario gyventojų gyvenimą persmelkė savita žvejo pasaulėjauta, kuri atsispindėjo šio krašto padavimuose, vėjų pavadinimuose, dainose“, – pasakojo J. Pancerova. – Visa tai keliaujantys ir ras, patirs, ragaus „Vėtrungių kelyje“.
Keliauti ir su Mažąja Lietuva susipažinti galima įvairiai: individualiai pasirinkti norimą maršrutą (vieno ar kelių rajonų), taip pat leistis į organizuojamas ekskursijas su gidais.
Keliaujantys „Vėtrungių keliu“ ras daugybę paslaugų ir renginių, atskleidžiančių šio krašto savitumą. Vėtrungių kelio objektus jungiantys maršrutai sudaro daugiau kaip 500 km, kuriuose yra daugiau kaip 110 kultūros paveldo objektų.
Organizatoriai džiaugiasi, kad jau dešimt metų plėtoję kelio idėją Lietuvoje, šiemet pradeda kurti ir tarptautinius maršrutus, pasitelkdami partnerius iš kitų šalių – Vokietijos, Lenkijos, Latvijos.
„Vėtrungių kelias“ – jau antras nacionalinis kultūros kelias po praėjusiais metais sertifikuoto „M. K. Čiurlionio kultūros kelio“.
