Adomas Jacovskis, Solomonas Teitelbaumas, Ilja Bereznickas, Raimondas Savickas, Algirdas Mikutis, Daiva Kairevičiūtė, Mindaugas Šnipas, Tatjana Kazimierėnienė, Aleksandra Jacovskytė, Juozas Kalinauskas, Aloyzas Janušauskas, Rimas Keturka, Leo Ray, Ewa Polkhe, Dimitrij Gutov, Madara Gulbis, Matvei Vaizberg, Vladimir Tsesler, Pinchas Fišel, Natalija Borisova, Nataša Gerasimenko, Lilia Tatarinova – kiekvienas skirtingai interpretavo vieno žymiausių Lietuvos tautodailininkų Jakovo Bunkos 1986 m. pastatytos ir trisdešimties Antrojo pasaulinio karo metais nužudytų žydų atminimui skirtos, o 2016 m. nugriuvusios skulptūros „Platelių Mozė“ vienintelį išlikusį fragmentą – originalią Mozės galvą.
Šešių metrų ąžuolinės skulptūros „Platelių Mozė“ galva Daumanto Todeso pastangomis buvo restauruota, o jos gipso liejiniai tapo pagrindu parodos „Mozės klajonės“ kūrėjų darbams.
Parodoje Kielcuose taip pat eksponuojama Jakovo Bunkos skulptūros „Platelių Mozės“ replika, kurią parodai išdrožė medžio meistras Antanas Vaškys.
Parodos atidaryme jos sumanytojas ir kuratorius, meno mecenatas, Tautinių bendrijų tarybos pirmininkas Daumantas Todesas pabrėžė: „Tai yra atminimas išėjusiai ir išeinančiai kartai. Jakovas Bunka buvo unikali asmenybė. Žydas tautodailininkas, kuris visą savo gyvenimą ir kūrybą paskyrė Lietuvoje nužudytų žydų atminimui įamžinti. Ne tik drožė žydiškus personažus, bet ir sukūrė Kaušėnų memorialą nužudytiems Plungės žydams, parašė knygą „Plungės žydų istorija“, buvo Plungės garbės pilietis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiaus kavalierius. Džiugu, kad jo pradėtą darbą dabar tęsia kiti.“
Lietuvos Respublikos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas minėjo, kad paroda taip pat yra skiriama ir Vilniaus 700 metų jubiliejui, nes Vilniuje žydai sudarė didelę miesto gyventojų dalį.
Parodos atidaryme dalyvavo Kielcų nacionalinio muziejaus direktorius profesorius Robert Kotowski, Menų festivalio „Między stronami“ direktorius ir Jano Karskio draugijos pirmininkas Bogdan Bialek, Kielcų istorijos muziejaus direktorius Grzegorz Macągowski ir kiti.
Paroda „Mozės klajonės“ jau buvo eksponuota Žiežmarių sinagogoje, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Felikso Mendelshono namuose Olštyne.
Tragiškos istorijos mieste, kuriame 1946 m. įvyko vienas baisiausių Lenkijos istorijoje po Antrojo pasaulinio karo likusių gyvų žydų pogromų, eksponuojama paroda iš Kielcų kelsis į Ukrainą, kur bus pristatoma Babij Jaro memoriale.
Parodą rėmė Lietuvos kultūros institutas, Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ambasada Lenkijos Respublikoje ir konsulatas Seinuose.
Paroda, kurios kuratorius yra pagal Lietuvos kultūros instituto vizitų programą Lietuvoje viešėjęs meno istorijos daktaras Artur Ptak, Kielcų nacionaliniame muziejuje bus eksponuojama iki balandžio 16 d.
