Už nuopelnus plėtojant kultūrą, švietimą, mokslą ir meną A.Žaliui suteiktas Klaipėdos miesto garbės piliečio vardas, KU garbės daktaro regalijos.
Rusvo granito skulptūrinę kompoziciją su Nepriklausomybės atkūrimo akto signataro biustu nukaldino klaipėdietis menininkas Algirdas Bosas (architektai Tomas Medzelas ir Laimonas Bogušas). Klaipėdos universitete vykusioje A.Žalio atminimo įamžinimo ceremonijoje dalyvavo jo šeimos nariai, sūnūs Vytautas ir Artūras Žaliai, buvę bendražygiai, kolegos, bičiuliai, miesto vadovai.
Po šimtamečiais KU kiemelio ąžuolais atidengtas daugiau kaip dviejų metrų aukščio atminties ir pagarbos ženklas A.Žaliui nuo šiol liudys ateities kartoms jo, bendraminčių ir bendražygių nuopelnus Klaipėdai, dar gūdžiu sovietmečiu kurtą kultūros proveržį, kuris iš esmės pakeitė vienintelio Lietuvos uostamiesčio veidą.
„Tai, kad šiandien Klaipėdoje veikia šiuolaikiškas universitetas, puoselėjamas mokslas, auginami šiam kraštui išsilavinę jauni žmonės, yra dar vienas iš A.Žalio darbų, už kurį esame jam dėkingi“, - atidengiant biustą Kovo 11-osios Akto signatarui kalbėjo KU rektorius profesorius, daktaras Artūras Razbadauskas.
Ceremonijoje dalyvavęs A.Žalio sūnus, diplomatas V.Žalys padėkojo visiems prisidėjusiems prie jo tėvo atminimo įamžinimo: „Jis būtų laimingas matydamas šiandienos Klaipėdą su universitetu, šiuolaikiškais muziejais, gausybe kultūros įstaigų. Mano tėvo epocha buvo kitokia, niūrus sovietmetis, nors šeimoje tėvas kalbėjo, jog pagrindinis jo tikslas yra lietuvinti uostamiestį – tai laikais pilką rusakalbių žvejų ir jūrininkų miestą“.
Buvęs Klaipėdos sąjūdininkų vadovas, KU garbės daktaras, rašytojas Vytautas Čepas, asmeniškai gerai pažinojęs šviesios atminties A.Žalį, pažymėjo, jog šis žmogus buvo tikras Lietuvos patriotas, visą savo gyvenimą pašventęs miesto klestėjimui, tai įrodinėjęs ne vien tik žodžiais, skambiomis politinėmis deklaracijomis, bet ir iškiliais darbais, kurių aktualumo nenuplaus laiko tėkmė.
„Nuo 1969 iki 1990 metų jis buvo neabejotinas Klaipėdos lyderis. Dvidešimt vienerius metus! Tai retas ištikimybės savo miestui pavyzdys, žinant, kad sovietmečiu talentingi, gerai užsirekomendavę organizatoriai dažnai būdavo perkeliami į aukštesnes pareigas sostinėje. A. Žalys ne kartą buvo kviečiamas į Vilnių, tačiau liko ištikimas Klaipėdai - miestui, į kurį buvo įaugęs visa savo siela“, - tvirtino V.Čepas.
Po A.Žalio mirties KU bendruomenė įsipareigojimą įamžinti jo atminimą patvirtino akademiniame miestelyje pastatytu specialiu ženklu. Universiteto vadovų, Kovo 11-osios Akto signataro sūnų specialiai įkurtas Labdaros ir paramos fondas, bendražygiai, padedant uostamiesčio verslininkams, po trejų metų šią idėją sėkmingai įgyvendino.
Organizacinės grupės nariai paminklo A.Žaliui įgyvendinimo projektui surinko daugiau kaip 22 tūkst. eurų. Per skulptūrinės kompozicijos atidengimo iškilmes prisiminti ir pagerbti visi prie kilnios idėjos prisidėję asmenys.
Paminklinė lenta puošia Martyno Mažvydo alėjoje prie Skulptūrų parko esančio namo, kuriame gyveno A.Žalys, fasadą (autorius A.Bosas). Signataras daug metų darbavosi Liepų gatvės įsikūrusios savivaldybės pastate - jo slenkstyje įmontuotas atminimo ženklas iškiliam klaipėdiečiui.
