Kam šis istorinis dokumentas buvo patikėtas ir kokia maskuotė tam buvo parinkta?
1990 metų kovo 11-ąją paskelbus, kad atkuriama nepriklausoma Lietuvos valstybė, tai buvo įtvirtinta ir Akte, kurį tada pasirašė 124 signatarai.
Nors valstybė buvo atkurta, sovietų valdžia ją vis dar bandė palaužti, todėl Kovo 11-osios Aktas kuriam laikui buvo išvežtas iš sostinės ir paslėptas Kaune, kardinolo Vincento Sladkevičiaus namuose.
Kur dvasininkas slėpė dokumentą, iki šiol atsimena tų dienų liudininkai ir Aktas niekur nebuvo dingęs.
Butą pavertė muziejumi
Kardinolas V.Sladkevčius 1990 metais apsigyveno Kaune, M.Valančiaus gatvės 6-ajame name.
Tuo metu pirmame pastato aukšte buvo įsikūrusi Kauno arkivyskupijos kurija. Antrame buvęs butas buvo skirtas kardinolui.
Dabar butas paverstas muziejumi. Jam vadovauja ir smulkiausias detales apie V.Sladkevičiaus gyvenimą pasakoja su kardinolu ne vienus metus bendravusi muziejaus vadovė Irena Petraitienė.
Muziejuje išlikę V.Sladkevičiaus baldai, asmeniniai daiktai, dokumentai. Vienoje stiklinėje spintoje eksponuojamos dvi bulės – popiežiaus kanceliarijoje paruošti ir antspauduoti iškilmingos formos dokumentai.
I.Petraitienė pasakojo, kad vieną jų popiežius Jonas Paulius II V.Sladkevičiui įteikė 1988 metų gegužės 29 dieną, kai dvasininkui suteikė kardinolo laipsnį, antrąjį – 1989 metų vasario 7 dieną, kai paskyrė Kauno arkivyskupu.
Šios bulės įspūdingos – rašytos ranka ant pergamento.
Tarp jų ir buvo slepiamas Kovo 11-osios Aktas.
Sulaukė netikėto skambučio
1990 metais paskelbus Kovo 11-osios Aktą Sovietų Sąjunga vis tiek bandė pavergti Lietuvą. Po 1991 m. sausio 13-osios įvykių tvyrojo nežinia, ar Lietuvai pavyks apginti atkurtą nepriklausomybę.
Buvo nuspręsta paslėpti valstybei svarbų dokumentą.
„Sausio 15 dieną kardinolui paskambino Kovo 11-osios Akto signataras teisininkas Kazimieras Motieka. Tada jis buvo Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo pirmininko Vytauto Landsbergio pavaduotojas.
Jis pasakė, kad nori kažką atvežti. Daugiau nieko neaiškino. Kardinolas suprato, kad vyksta kažkas svarbaus, bet nieko neklausinėjo, nes laidinius telefonus buvo lengva pasiklausyti“, – pasakojo I.Petraitienė.
Įdėjo tarp dviejų dokumentų
Muziejaus vadovė prisiminė, kad kardinolas sirguliavo, bet svečio laukė. Vis meldėsi.
Penktą valandą ryto į namus per galines pastato duris įėjo kardinolo padėjėjas ir vairuotojas Antanas Vaitauskas.
Jis atvedė du svečius. Tai buvo K.Motieka ir dar vienas signataras, tuo metu Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius Mečys Laurinkus. Jie atvežė Kovo 11-osios Aktą.
Svečiai papasakojo, kad svarstant, ar Aktą paslėpti ir kur, buvo nuspręsta, jog geriausia slėptuvė būtų kardinolo namai.
V.Sladkevičius buvo labai gerbiama asmenybė, jo ištikimybe Lietuvai niekas neabejojo.
„Kai svečiai išvyko, kardinolas vis meldėsi ir Šventosios Dvasios prašė patarti, kur Aktą paslėpti“, – pasakojo I.Petraitienė.
„Iš pradžių jį norėjo paslėpti po paveikslu, vėliau po stalviršiu. Bet į akis krito dvi popiežiaus įteiktos bulės. Aktas buvo šiek tiek už jas mažesnis. Jis buvo įdėtas tarp dviejų bulių, viskas susukta į ritinį ir įkišta į futliarą.
Futliaras buvo laikomas sovietinių laikų gamybos knygų spintoje.
„Kardinolas buvo kuklus žmogus, prabangos nesiekė – turėjo kelis senus baldus, paprastą sovietinę sekciją, kurios reikėjo knygoms, nupirko padėjėjai. Ji ir dabar stovi muziejuje“, – sakė muziejaus vadovė.
Pravėrusi sekcijos baro duris I.Petraitienė parodė, kur buvo laikomas futliaras su Aktu.
Slėpė dvejus metus
Signataras M.Laurinkus prisiminė, kad apie idėją paslėpti Kovo 11-osios Aktą išgirdo iš K.Motiekos. Būnant Seime K.Motieka pasakė, kad reikia kai ką atlikti. Ką, M.Laurinkus neklausinėjo, kad vyksta į Kauną, sužinojo tik pakeliui.
Į Kauną signatarai vyko K.Motiekos automobiliu. Slėptuvė dokumentui buvo padaryta išardžius ir tam pritaikius degalų baką.
Kovo 11-osios aktas V.Sladkevičiui buvo patikėtas ne tik dėl to, kad dvasininkas buvo patikimas asmuo. Jeigu kardinolo namus būtų krėtę sovietai, buvo tikimasi, kad Vatikanas dėl to būtų sukėlęs tarptautinį skandalą.
Aktas kardinolo bute buvo slepiamas iki 1993 metų, kai Lietuvos prezidentu buvo ištrinktas Algirdas Mykolas Brazauskas.
Dabar Aktas su 124 jį pasirašiusių asmenų parašais saugomas Lietuvos valstybės naujajame archyve. Futliaras, kur gulėjo į bules susuktas dokumentas, yra Kauno arkivyskupijos kurijoje.
Tyrė galimas versijas
Kaunietis europarlamentaras Liudas Mažylis, 2017 metais Vokietijoje suradęs svarbiausio Lietuvos dokumento – 1918 metų Vasario 16-osios Akto nuorašą, palygino abu aktus.
„1918 metų Vasario 16-osios Aktas buvo Lietuvos valstybingumo, diplomatijos ištakos – Lietuvos valstybės idėjos rašytinė, dokumentinė išraiška, pagal kurią Lietuva yra savarankiška, nepriklausoma valstybė.
Kovo 11-osios Aktas buvo labiau simbolinis, bet, be jokios abejonės, tautai taip pat svarbus ir brangus“, – sakė profesorius.
Todėl jo nestebino, kad Aktas taip pat buvo paslėptas.
Kokių versijų profesorius turėjo ieškodamas Vasario 16-osios ir kur ieškotų Kovo 11-osios Akto, jei jis taip pat būtų dingęs?
Tirdamas, kur ieškoti Vasario 16-osios Akto, L.Mažylis lankėsi pagrindiniuose Lietuvos archyvuose, muziejuose, konsultavausi su istorikais.
Pamažu pradėjo aiškėti vokiškoji paieškų trajektorija. Jį net stebino, kodėl Vokietijoje dokumento buvo ieškoma mažai.
Versija pasitvirtino – 2017 metų kovo 29 dieną Vokietijos užsienio reikalų ministerijos diplomatiniame archyve profesorius surado nutarimo dėl Lietuvos Vasario 16-osios Nepriklausomybės paskelbimo originalo nuorašą.
„Dabar, kai jau daug domėjausi, kur būdavo slepiami istoriniai dokumentai, ištyrinėjęs įvairias patirtis nesistebiu, kad Kovo 11-osios Aktas buvo patikėtas bažnyčiai.
Tokia praktika taip pat buvo ir ieškant šio dokumento versija apie dvasininkus būtų iškelta. Net jei būtų pamiršta, kur Aktas paslėptas, kada nors jis būtų atsiradęs, nes dokumentai turi valią atsirasti“, – sakė L.Mažylis.
