Krištolinis 26 centimetrų aukščio grafinas – asmeninė šalies prezidento Gitano Nausėdos dovana.
G. Nausėda padovanojo jį Klaipėdai prieš šventinį koncertą uostamiesčio Dramos teatre, kuriame buvo paminėta istorinės reikšmės sukaktis – Mažosios ir Didžiosios Lietuvos suvienijimo šimtmetis.
Mažojoje Lietuvoje veikusi kultūros draugija „Aukuras“ šį grafiną 1928 metų pabaigoje įteikė kariuomenės kontržvalgybos karininkui J.Budriui-Polovinskui, taip įvertindama istorinio žygio organizatoriaus ir vadovo nuopelnus. Tuo metu jis dirbo Klaipėdos krašto gubernatoriumi.
„Prezidentas neatskleidė, kaip ši relikvija pateko į jo rankas, tačiau nekyla abejonių, jog grafinas priklausė J.Budriui-Polovinskui. Po Antrojo pasaulinio karo jis emigravo į JAV, Niujorke dirbo Lietuvos generaliniu konsulu, palaidotas Čikagos lietuvių tautinėse kapinėse“, – sakė vertingą dovaną muziejininkams perdavęs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
„Užrašas, prabos ženklas byloja, kad sidabru dekoruotas krištolo grafinas – mažlietuvių šviesuolių dovana krašto gubernatoriui J.Budriui, pagamintas Schatzo ir Edelsteino sidabro dirbinių fabrike.
Klaipėda nuo seno garsėjo nagingais auksakaliais“, – dovanos autentiškumu neabejojo Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus (MLIM) direktorius Jonas Genys.
2023-ieji paskelbti Klaipėdos krašto metais. Minint šią datą MLIM fondus papildė ir daugiau istorinių eksponatų, tarp jų ir J.Budrio-Polovinsko asmeninis ginklas – iš Lietuvos generalinio konsulato Niujorke atkeliavęs pistoletas „Mauser“.
J.Genys neatmeta tikimybės, kad J.Budrys šiuo pistoletu naudojosi prieš šimtą metų, kai jo vadovaujami šauliai įžengė į Prancūzijos laikinai administruojamą Mažosios Lietuvos teritoriją. Muziejui perduoti ir J.Budrio-Polovinsko ranka rašyti prisiminimai, jo rašomoji mašinėlė.
Klaipėdos piliavietės kurtinos patalpose šiuo metu eksponuojama paroda „1923. Klaipėda ir Lietuva: istorija, politika, diplomatija“, atspindinti Prūsų Lietuva vadinto krašto kultūrą ir istoriją, ryškiausius tautinio atgimimo veikėjus, kovas dėl Mažosios Lietuvos.
Istorinėmis fotografijomis, autentiškais dokumentais prisodrintoje ekspozicijoje nušvinta praeitis - slapta karinė-diplomatinė operaciją, kurios metu anksčiau priklausęs Vokietijos imperijai, o po Pirmojo pasaulinio karo tarp dangaus ir žemės pakibęs, pagal Antantės šalių mandatą Prancūzijos administruotas pajūrio kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos.
Parodoje galima susipažinti su Tilžės akto originalu – istoriniu dokumentu, kuriame išreikštas ryškiausių Mažosios Lietuvos kultūros veikėjų ir politikų lūkesčiai, noras ir valia šimtmečiais germanizuotą Klaipėdos kraštą prisišlieti prie tautos kamieno. Eksponuojama išsaugota Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto vėliava, kitos relikvijos.
Tyrinėtojai ilgai manė, kad Tilžės akto nėra, nebuvo arba jis mįslingai pradingo be jokių pėdsakų. Tačiau MLIM darbuotoja Zita Genienė su kolegomis rengdama parodą šį svarbų dokumentą netikėtai atrado Kauno karo muziejaus saugyklose.
Seimo nutarimu 1923-ieji paskelbti Klaipėdos krašto metais. Ta proga MILM parengta ekspozicija apie Lietuvai reikšmingus įvykius pajūryje pristatyta ir Seimo rūmų parodų galerijoje.
