Idėją įamžinti praeitį ir ateitį siejančius Gedimino priesakus inspiravo Vilniaus klubo tradicija miesto gimtadienį kasmet minėti skaitant laišką, kurį sostinei ir jos gyventojams rašo ir dedikuoja iškilūs asmenys. „Tenebūna nei mažo, nei didelio darbo, kurio nepajėgčiau įveikti Lietuvos sostinės labui“, – šie žodžiai iš Vilniaus klubo nario priesaikos jungia Klubo narius, žinomus vilniečius, dirbti miesto, kuriame gyvena, gerovei.
Vilniaus klubo nariai simboliškai tęsia 1323 m. sausio 25 d. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino pradėtą darbą: laiškuose pasauliui valdovas kvietė į Vilnių atvykti pirklius, amatininkus, valstiečius, riterius, vienuolius.
Pasak paminklo iniciatorių, visais laikais didžiausias valstybės turtas buvo ir yra žmonės, o Gedimino laiškai skelbė, kad „kiekvienam geros valios žmogui atveriame savo kraštą“. Kunigaikščio Gedimino priesakuose vardijamų vertybių Vilniaus klubo nariai kviečia nepamiršti ir šiandien.
M. Gaubo sukurtas paminklas iškyla simbolinėje vietoje – Pilies kalno vakarinėje papėdėje, kur Gedimino pirmtakai XIII a. pabaigoje pastatė pirmąją ir tuo metu vienintelę mūrinę pilį Lietuvoje, o didysis kunigaikštis Gediminas ją rekonstravo ir sustiprino, pastatė galingą rezidencinį donžoną, kuris ir yra tikrasis Gedimino bokštas.
Būtent šioje pilyje 1323–1324 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas padiktavo garsiuosius laiškus popiežiui Jonui XXII, Hanzos miestams ir pranciškonų bei dominikonų vienuolijoms. Tiriant Valdovų rūmų teritoriją, archeologai atkasė bokšto, kuriame gyveno valdovas, pamatus, vieną iš aukštų. Jie eksponuojami Valdovų rūmų muziejuje. Vilniaus klubo dovanojamas paminklas neatsitiktinai bus įkurdintas prie granito sienelės, kuri dengia išlikusią Gedimino bokšto dalį.
Vilniaus 700 metų jubiliejaus šventės proga Valdovų rūmų muziejaus nuolatinę ekspoziciją papildys virtualus pasakojimas apie XIV a. pr. – XV a. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių pilies ir rūmų istoriją, valdovų ir kitų dvaro gyventojų kasdienybę nuo Gedimino iki Žygimanto Augusto laikų.
Žiūrovas turės galimybę virtualiai nusikelti į XIII a. pabaigos Vilnių, kai į valdžią atėjus Gediminaičiams dėl valdovų inovatyvumo būsimos Žemutinės pilies teritorijoje „išaugo“vienintelės to meto Lietuvoje Ankstyvosios mūrinės pilies Apvalusis bokštas. Žiūrovai patirs, kaip, Vilniui tampant Lietuvos sostine, Apvalusis bokštas buvo perstatomas į vis dar „ikigotikinį“ gyvenamąjį-reprezentacinį Aštuonkampį bokštą.
Būtent jame Gediminas galėjo padiktuoti savo garsiuosius laiškus, o vėliau čia rezidavo Vytautas ir Kazimieras Jogailaitis. Patirdamas kelionę laiku nuo Ankstyvojo mūro laikų ir Gotikos iki pat Renesanso ir ankstyvojo Baroko, žiūrovas turės galimybę pamatyti, kaip buvusio bokšto vieta buvo transformuota į XVI a. – XVII a. pirmos pusės rūmų virtuvę ir koks likimas rūmų laukė XVIII a. ir XIX a. pradžioje.
Sausio 25-ąją Valdovų rūmų muziejuje skambės ir naujai išversti, Lietuvos literatūros ir tautosakos instituto išleisti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino laiškai pasauliui.
O šalia išlikusių Gedimino bokšto pamatų muziejuje atidaroma paroda „Gedimino miesto aušra. Seniausias Vilniaus medinis pastatas ir unikaliausi jo radiniai“. Joje lankytojai galės sužinoti apie „Vilnių iki Vilniaus“ – Valdovų rūmų muziejaus archeologai ir restauratoriai atvers iki šiol mažai pažįstamą istorijos laikotarpį, Vilniaus gimimo kontekstą, supažindins su unikaliausiais išlikusiais daiktais ir net mediniu namu, statytu dar XIII a. pabaigoje!
Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas (gimė apie 1275, valdė 1316–1341) šaltiniuose dažnai vadinamas „lietuvių ir daugelio rusėnų karaliumi“. Tęsdamas Rusios žemių prijungimo politiką, kviesdamas į Lietuvą žmones iš Vidurio ir Vakarų Europos, jis tapo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės – europinės didvalstybės, arba „nepasiskelbusiosios imperijos“, – kūrėju. Gedimino Lietuva įvairių tautų ir tikėjimų žmonėms tapo namais, čia gyvavo tiek bizantiškoji Rytų, tiek lotyniškoji Vakarų kultūrinės tradicijos. Būtent Gedimino valdymo metais Lietuva tapo europinės politikos žaidėja.
Gedimino vardu buvo pavadinta ir nauja valdančioji Lietuvos dinastija – Gediminaičiai. Jos atstovai (Jogailaičiai) vėliau valdė ne tik Lietuvą, bet ir Lenkijos, Vengrijos, Čekijos karalystes. Vilnius tapo Gedimino ir jo dinastijos kilties vieta, o Lietuvos sostinės pilis – svarbiausia, gimtąja Gediminaičių-Jogailaičių dinastijos rezidencija, iš kur jos atstovai atėjo į Europos monarchų sostus.
