Paminklinė lenta atidengta ant vieno Klaipėdos universiteto (KU) rūmų ansamblio pastato, kuriame 1920–1923 metais buvo įsikūręs Prancūzijos kariuomenės XXI pėsčiųjų šaulių batalionas. Skulptūrų parke atminimo kryžiai papuošė sutvarkytas čia palaidotų prancūzų karių belaisvių kapavietes.
Ženklas primins pėstininkų misiją
„Po Pirmojo pasaulinio karui Europoje vyko daug reikšmingų permainų, Prancūzijai buvo patikėta administruoti Klaipėdos kraštą. Šis periodas yra bendros lietuvių, vokiečių ir prancūzų istorijos atkarpa. Labiau įsigilinę į praeitį geriau pažinsime ne tik įvairius geopolitinius sukrėtimus išgyvenusių šalių likimą, bet ir šiandieninės Europos veidą“, – pagarbos įsimintiniems istorijos faktams svarbą akcentavo uostamiestyje viešėjusi Prancūzijos ambasadorė Lietuvoje Alix Everard.
Atminimo lentos atidengimo Klaipėdos universitete ceremonijoje dalyvavo Prancūzijos gynybos atašė Lietuvoje Frederikas Lemoine, prancūzų karių atminimą saugančios šios šalies ginkluotojų pajėgų paveldo asociacijos „Souvenir Francais“ („Prancūzijos atmintis“) prezidentas generolas Serge Barcellini, NATO oro policijos misiją vykdantys kariai, kiti prancūzų bendruomenės atstovai, Vokietijos ambasadorius Matthias Sonnas, Seimo nariai, Lietuvos kariškiai.
Ant buvusių kareivinių pastato pritvirtintą paminklinę plokštę, primenančią audringus praėjusio tūkstantmečio pradžios įvykius Klaipėdoje, atidengė ambasadorė A.Everard ir uostamiesčio universiteto rektorius, profesorius Artūras Razbadauskas. KU vadovas pasidžiaugęs, jog po šimto metų, švenčiant Klaipėdai ir visai Lietuvai reikšmingų istorinių įvykių sukaktį, išvien su prancūzais vėl kuriama bendra istorija, tik šįkart jau mokslo srityje.
„Su Prancūzijos Le Rošelės ir dar aštuonių valstybių universitetais mus sieja partnerystės ryšiai kuriamo Europos aukštojo mokslo įstaigų aljanso EU-CONEXUS kontekste. Mūsų draugams prancūzams tikriausiai bus malonu Klaipėdoje matyti bendrų istorijos ženklų“, – per iškilmes pažymėjo A.Razbadauskas.
Fotografijose – atgijusi praeitis
Atminimo lentą sukūrė klaipėdietis skulptorius Gintautas Jonkus. Rusvo granito plokštėje lietuvių ir prancūzų kalbomis iškaltas istorinį Antantės legionierių buvimo Klaipėdoje faktą liudijantis tekstas, įkomponuotos abiejų valstybių vėliavos, taip pat ir Prancūzijos pėsčiųjų šaulių bataljono ženklas su valiūkiško velniukščio atvaizdu, kariškio šalmo siluetas.
Renginio dalyviai ir svečiai buvo pakviesti į KU Stasio Vaitekūno auloje surengtą fotografijų parodą „Prancūzai Klaipėdoje 1920–1923 metais“. Ją organizavo Mažosios Lietuvos istorijos muziejus darbuotojai bendradarbiaudami su istorijos tyrinėtoju iš Prancūzijos Bernardu Jusserand'u.
Nuotraukos atspindi XX amžiaus pradžioje Klaipėdoje tarnavusių Prancūzijos karių aljantų gyvenimą, buitį, jų laisvalaikį, pramogas, netgi laidotuves, o taip pat ir sudėtingą to meto geopolitinę situaciją po Paryžiaus taikos konferencijos, kai subyrėjus trims imperijoms buvo kuriama nacionalinėms valstybėms palanki nauja pasaulio sąranga – Versalio sistema.
Unikalų 230 istorinių vaizdų ir dokumentų rinkinį sukaupė Lietuvos ir Prancūzijos santykiais tarpukariu susidomėjęs paryžietis B.Jusserandt'as. Jis nemažai laiko praleido bendraudamas su Klaipėdos krašte kažkada tarnavusių kariškių, civilių asmenų palikuonimis, sklaidydamas šeimų archyvus ir gavęs leidimą juos naudoti mokslo tikslais.
Paroda anksčiau eksponuota Prancūzijos ginkluotojų pajėgų istorijos tarnybos patalpose. Mažosios Lietuvos istorijos muziejus (MLIM) išleido katalogą „Prancūzai Klaipėdoje 1920–1923” (sudarytojos Zita Genienė, Sigita Vaičiūnienė).
Kryžiai prancūzams belaisviams
Minint Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmetį Skulptūrų parke (buvusiose uostamiesčio kapinėse) atidengti du paminkliniai kryžiai čia palaidotiems Prancūzijos kariams: vienas tarpkariu tarnavusiems penkiems XXI pėsčiųjų šaulių bataliono šauktiniams, kitas – penkiems prancūzams, mirusiems nelaisvėje po Prancūzijos ir Prūsijos karo (1870–1871).
Mirę nuo įvairių ligų, per nelaimingus atsitikimus Anapilin iškeliavę prancūzai belaisviai buvo pagarbiai palaidoti Mėmelio magistrato lėšomis – atgulė senųjų miesto kapinių katalikų kvartale. Visų jų kapavietės daugmaž buvo žinomos.
„Dar geros būklės tėvynainių kapus regėjo į Klaipėdos kraštą įžengę ir pagal Antantės mandatą jį laikinai administravę Prancūzijos taikdariai – apie tai užsimenama jų raportuose vadovybei“, – pasakojo Skulptūrų parke jau seniai išnykusias belaisvių kapavietes net su virgulėmis tyrinėjęs klaipėdietis dizaineris Kęstutis Mickevičius.
Patekę į vokiečių nelaisvę prancūzai Rytų Prūsijoje buvo išnaudojami kaip nemokama darbo jėga tiltų, geležinkelių, kitokių svarbesnių infrastruktūros objektų statybose. Klaipėdoje šalia Malkų įlankos įrengta paminklinė granito plokštė primena, kad belaisviai tais laikais kasė 27 kilometrų ilgio ir 28–30 metrų pločio Vilhelmo kanalą.
Prancūzijai pralaimėjus karą, Mažojoje Lietuvoje 1870 metais atsidūrę 690 belaisvių darbavosi Prūsijos karaliaus Vilhelmo I vardu pavadintos vandens magistralės statybos baigiamojoje atkarpoje nuo Smeltės iki Staiškių kaimų.
Kapinės virto skulptūrų parku
Lageriuose laikyti prancūzai dirbo įvairiose Rytprūsių vietovėse, net Kuršių nerijos smėlynuose. Mirusieji buvo laidojami Karaliaučiaus (dabar Kaliningradas), Tilžės (Sovetskas), Tepliavos (Gvardeiskas), Piliavos (Baltijskas) kapinėse.
Tarptautinė Ženevos konvencija įpareigoja prižiūrėti svetur žuvusių ir mirusių karių kapavietes, bet XIX amžiaus pabaigoje tokių nuostatų dar nebuvo. Prūsija ir Prancūzija pirmosios susitarė solidariai rūpintis svetimuose kraštuose atgulusių karių palaidojimo vietomis, kol kapinės nebus uždarytos.
Prancūzijos belaisviai buvo vežami į Rytprūsius ir per Antrąjį pasaulinį karą. Vienas Juodkrantėje atsidūręs prancūzas karys skundėsi, kad jam su žvejais išplaukus į Kuršių marias tenka statyti ir traukti tinklus nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro. Jam nepatiko vienodas žvejų maistas, ypač barščiai.
Klaipėdoje palaidotų prancūzų kapus puošė kryžiai, stovėjo juodos spalvos memorialinis obeliskas. Ne tik karių, bet senojo Mėmelio gyventojų kapai išniekinti sovietmečiu – komunistai nurodė buldozeriais traiškyti senąsias miesto kapines, kuriose palaidota apie 70 tūkstančių miestelėnų.
Nušluotus nuo žemės paviršiaus puošnius granito ir marmuro antkapius, kalvių rankų darbo metalinius kryžius, tvoreles nustelbė naujas sovietinės kultūros darinys – šiuolaikinės lietuvių skulptūros parkas po atviru dangumi.
Nepamiršo ir lietuvių kareivių
Karybos istorijos klubo „Grenadierius“ vadovas Egidijus Kazlauskis išsiaiškino, kad 1940–1941 metais Klaipėdoje buvo palaidotas 41 karo belaisvis: 25 Prancūzijos, 11 Belgijos ir 6 Lenkijos piliečiai. Svetimšaliai kariai atgulė dviejuose bendruose ir keturiuose atskiruose kapuose.
“Karo pradžioje 18 prancūzų ir belgų belaisvių dirbo šiluminėje elektrinėje, kai ją atakavo iš Saremos salos atskridę rusų bombonešiai. Neradę taikinių Baltijoje, pilotai mirtino krovinio atsikratė laviruodami virš Mėmelio“, – pasakojo istorinius šaltinius kruopščiai ištyręs karo etnografas E.Kazlauskis.
Belaisviai žuvo, o raudonarmiečiai paskui raportavo apie esą sunaikintą visą Mėmelio uoste stovėjusį nacių laivyną. Dar keturi prancūzai žuvo per antskrydį karo pabaigoje SSRS aviacijai bombarduojant miesto kvartalus ir verslininko Pauliaus Lindenau laivų statyklą, kurioje darbavosi belaisviai.
Per Antrąjį pasaulinį karą Klaipėdoje žuvusių ir centrinėse miesto kapinėse palaidotų lenkų, belgų, prancūzų belaisvių kapai Skulptūrų parke irgi bus tinkamai sutvarkyti ir paženklinti kryžiais.
Pažymint vadinamojo Klaipėdos sukilimo 100-ąsias metines, trijų paminklinių kryžių kompozicija parke papuošė tarpukariu čia palaidotų Lietuvos kareivių kapavietes.
Rodys sudaužytus antkapius
Kilni karių kapų pagerbimo misija, prie kurios aktyviai prisidėjo Prancūzijos ambasada ir „Souvenir Francais“ atstovai, įgavo sparnus realizuojant Klaipėdos savivaldybės užsakytą Skulptūrų parko sutvarkymo techninį projektą (autoriai – architektė Margarita Ramanauskienė ir dizaineris K.Mickevičius).
Uostamiestyje apsilankę Prancūzijos diplomatai, šios šalies gynybos ministerijos atstovai, kariškiai Skulptūrų parke palaidotų savo tautiečių kapus apgaubė nacionaline vėliava, padėjo gėlių vainikus. Lietuvos karinių jūrų pajėgų garbės sargybos kuopos kariai prancūzų atminimą pagerbė šūvių salvėmis.
Iš Mažosios Lietuvos į tėvynę negrįžusių Prancūzijos karių belaisvių amžinojo poilsio vietas per iškilmingą ceremoniją pašventino asociacijos „Souvenir Francais“ karo kapelionas.
Skulptūrų parke jau atnaujinti pėsčiųjų takai, prie paminklo Lietuvos kariams „Už laisvę žuvusiems“ išplėsta renginių aikštė, atkurti centriniai buvusių kapinių vartai, keli po karo vandališkai sunaikintos mažosios architektūros fragmentai.
Galutinai sutvarkytą parką numatoma atidaryti vasarą. Ten bus eksponuojamos ir sovietmečiu sudaužytų antkapių liekanos. Jas atrado elektros kabelių linijas tiesę savivaldybės rangovai – statybų įmonės „Plungės lagūna“ darbininkai.
