Iki XIX a. 7-ojo dešimtmečio vietovaizdžiai dažniausiai buvo tapomi dailininkų, o su fotografu J. Čechavičiumi neatskiriamai susijusios reikšmingos permainos Vilniaus vaizdų įtvirtinimo istorijoje.
Iš Vitebsko į Vilnių fotografas atvyko 1865 m. Po metų jis įsikūrė tuometėje Botanikos gatvėje netoli Veršyno (dabartinio Bernardinų sodo) ir atidarė savo fotografijos paviljoną, o svarbiausia – gavo leidimą fotografuoti miestą. Į Vilnių J. Čechavičius atkeliavo jau turėdamas vietovaizdžių fotografavimo patirties. Miestas jį sužavėjo – fotografas stengėsi užfiksuoti nepakartojamą Vilniaus panoramą, sakralinius ir istorinius paminklus, tuometį vis besikeičiantį miesto vaizdą, atsiveriantį nuo Trijų Kryžių, Bekešo, Tauro kalnų, Užupio kalvos, Tuskulėnų ir kitų apžvalgos taškų.
Vilniuje prasidėjo kūrybingiausias J. Čechavičiaus darbo periodas – fotografas išgarsėjo kaip vietovaizdžių nuotraukų meistras, dalyvavo parodose. 1876 m. už Prancūzijos fotografijos draugijos XI parodoje pristatytus Vilniaus vaizdus jis gavo ketvirtojo laipsnio apdovanojimą – garbės paminėjimą už ypač nusisekusius peizažus (pranc. paysages fort bien réussis), nes jo darbai išsiskyrė meniškumu, kompozicijos forma.
J. Čechavičiaus darbų autorystę liudija dešiniajame apatiniame nuotraukų kampe įspaustas firminis reljefinis spaudas „J. Czechowicz“. Siekiant apsaugoti autorines fotografo teises, ant kai kurių iš jų yra išlikęs įrašas prancūzų kalba, draudžiantis nuotraukų plagijavimą.
Šioje parodoje eksponuojamos nuotraukos nukelia į XIX a. Vilnių ir jo apylinkes. Laiko tėkmė, urbanizacija ir destruktyvūs istoriniai įvykiai pakeitė miesto vaizdą, tačiau jis išliko laiko šiek tiek išblukintose Vilniaus panoramą meniškai įamžinusio fotografo J. Čechavičiaus nuotraukose.
Paroda eksponuojama Retų knygų ir rankraščių skaitykloje (533 kab., V a.) nuo sausio 16 d. iki kovo 4 d.
