Jo organizuotas ir įgyvendintas projektas – „Ar lengva būti pirmiems? Telšių XX a. pradžios kultūrinis sąjūdis“ – daugiabriaunis. Projekto metu Telšių gyventojai turi progą ne tik prisiminti savo istoriją, bet ir susipažinti su šiuolaikinio teatro bei lietuviško dokumentinio kino panorama.
Susitikimuose, paskaitose, filmų peržiūrose, dalyvavę žinomi nūdienos Lietuvos menininkai ir mokslininkai – aktorius Andrius Bialobžeskis, teatrologė dr. Daiva Šabasevičienė, prof. Algirdas Žebrauskas, režisierius dr. Audrius Stonys, prof. dr. Alfredas Bumblauskas, džiazo atlikėjai Arkadijus Gotesmanas ir Dmitrijus Golovanovas, Vilniaus miesto savivaldybės choras „Jauna muzika“ – sudomino savo krašto istorijai ir kultūrai neabejingus Telšių miesto gyventojus. Gruodžio 10 d. jų dar laukia Kalėdinis „Žemynos“ grupės kanklių koncertas.
Įkvėpė unikali kolekcija
Centrine šio projekto ašimi tapo interaktyvi Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus paroda „Ar lengva būti pirmiems? Telšių XX a. pradžios kultūrinis sąjūdis“. Lapkričio 16 d. jos atidarymas įvyko Telšių kultūros centre.
Parodą inspiravo muziejuje Vilniuje saugoma unikali kolekcija: Telšių scenos ir dailės mėgėjų draugijos „Kanklės“ XX a. pr. Telšiuose pastatytų lietuviškų spektaklių, surengtų viešų vakarų afišos, nuotraukos, dokumentai, kita istorinė medžiaga. Parodoje taip pat eksponuojami Žemaičių muziejuje „Alka“ saugomi eksponatai.
Parodos organizatoriai ir įgyvendintojai projekto vadovė Rasida Žygienė, parodos kuratorė Danutė Mukienė, dizainerė Ieva Šimkonytė, grafikos dizaineris Vilmantas Žumbys kartu su partneriais Žemaičių muziejumi „Alka“, Telšių kultūros centru ir VŠĮ „ArtLagamine“ sukūrė įdomią ir atraktyvią parodą, iš gausios muziejuje saugomos kolekcijos atrinkdami iškalbingiausius eksponatus ir jais prabildami į šiandienos lakytoją.
Parodoje galima ne tik pasigrožėti istorija alsuojančiomis nuotraukomis, ranka rašytomis afišomis, programomis, bet ir nuosekliai perkaityti jų pasakojamą istoriją išsamiuose parodos aprašymuose. Čia taip pat galima „pasivaikščioti“ Telšių mieste, klausant įrašų bei žiūrint į miesto žemėlapį ir taip aplankyti svarbiausias su parodos tema susijusias miesto vietas.
Būrė didiems darbams
Parodą sudaro šeši skyriai, nuosekliai atskeidžiantys XX a. pradžioje vykusį kultūrinį sąjūdį. To sąjūdžio epicentre – Telšių scenos ir dailės mėgėjų draugija „Kanklės“ bei draugijos įkūrėjas Feliksas Milevičius. Atsakymą į klausimą „ar lenva būti pirmiems?“ – ras kiekvienas parodos lankytojas susipažinęs su F. Milevičiaus bei jo bendražygių veikla.
Telšių scenos ir dailės mėgėjų draugijos „Kanklės“ įkūrėjas ir ilgametis vadovas Feliksas Milevičius (1883–1965) – kultūros ir visuomenės veikėjas, mėgėjų teatro aktorius, knygrišys. Visa jo vaikystė ir jaunystė praėjo dideliame skurde. Kad būtų visada su knygomis, kurias labai mėgo, jis pasirinko knygrišio amatą, kurį įgijo remiamas Žemaitijoje labdaringais darbais garsėjančio kunigaikščio Mykolo Oginskio (1849–1902).
Dirbdamas knygrišiu pasižymėjo kaip geras savo darbo srities meistras. Gavęs įrišti knygą, pirmiausia ją perskaitydavo. Laisvu laiku savarankiškai mokėsi, daug skaitė, išmoko dvi (lenkų ir rusų) kalbas. 1905 m. gavo Teismo archyvinių bylų tvarkytojo tarnybą. Vėliau dėstė Telšių mokytojų seminarijoje knygrišybą, po to dirbo Šv. Kazimiero draugijos knygyno Telšių skyriaus vedėju. 1907 m. savo pastangomis bei rūpesčiu surengė Telšiuose pirmąjį lietuvišką spektaklį – tai buvo pati pradžia to kultūrinio sąjūdžio, kuris vėliau išaugo į Telšių scenos ir dailės mėgėjų draugijos „Kanklės“ veiklą.
1911 m. F. Milevičiaus iniciatyva Telšiuose buvo įkurtas „Skrajojantis knygynėlis“, vėliau tapęs „Kanklių“ draugijos biblioteka, turinčia per 2000 knygų. 1916 m. F. Milevičius kartu su bendražygiais įkūrė „Kanklių“ draugiją, kuri gyvavo iki 1935 m.
1919 m. paragintas pirmojo Telšių komendanto, pritariant miesto visuomenei, jis įsteigė Telšių Šaulių būrį, kuriam ilgą laiką pats ir vadovavo. 1920 m. buvo Lietuvos gynimo komiteto Telšių skyriaus pirmininko pavaduotojas, rinko šiam komitetui lėšas. Rėmė už Klaipėdos prijungimą prie Lietuvos kovojusius sukilėlius ir už šią veiklą buvo apdovanotas Klaipėdos vadavimo ženklu.
1940-aisiais jis įsijungė į Telšiuose besiformuojančio Žemaičių teatro veiklą. 1942–1946 m. dirbo šiame teatre, kūrė vaidmenis, parašė I-ojo pasaulinio karo atsiminimus, surinko „Kanklių“ draugijos archyvą, kurį 1961 m. perdavė saugoti Lietuvos teatro draugijos (Aktorių namų) muziejui. Vėliau teatro draugijos muziejų perorganizuojant, F. Milevičiaus sukauptas archyvas pateko į Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus rinkinius.
Sunkiausias kultūrininko gyvenimo laikotarpis prasidėjo pokario metais ir tęsėsi iki gyvenimo pabaigos. Dar 1938 m. Lietuvos Švietimo ir Kultūros ministerija buvo paskyrusi F. Milevičiui personalinę pensiją, kuri buvo nutraukta 1940m. Kryžiaus kelius nuėjo ieškodamas pensijos, tačiau tik prieš gyvenimo pabaigą jam buvo paskirta 15 rublių mėnesinė pašalpa.
Lietuvybės budintoja ir sergėtoja
Telšių scenos ir dailės mėgėjų draugijos „Kanklės“ įsikūrimas – tai F. Milevičiaus bei jo bendraminčių mieste įsiūbuoto lietuviškų vakarų sąjūdžio rezultatas. Lietuviškai, dažnai žemaičių kalba vaidinami spektakliai, choro atliekamos patriotinės lietuviškos dainos budino krašto žmonių tautinę savimonę, kėlė pagarbą savo kalbai, krašto kultūros tradicijoms, ragino šviestis.
1916 m. gegužės 30 d. F. Milevičiaus namuose buvo įkurta Telšių scenos ir dailės mėgėjų draugija „Kanklės“, išrinkta jos Valdyba: pirmininku patvirtintas F. Milevičius, sekretore Ona Eirošiūtė, kasininke Elena Maliauskaitė, o kandidatais į Valdybą išrinktas Vladas Baltrimas ir Feliksas Misevičius. Tarp draugijos steigėjų buvo ir Vladas Siaurimavičius, Zuzana Girdvainytė, Pranas Girdvainis, Zofija Beniuševičiūtė, kun. Povilas Korzonas ir keletas kitų telšiškių.
Draugija, nors ir veikusi nelegaliai, 1916 m. jau vienijo apie 50 narių. Draugijos įstatuose buvo pabrėžiama, kad tai nepolitinė visuomeninė organizacija, ir tikslas jos – „lavinties vaidinime scenos veikalų ir giedojime. Tuo tikslu draugija daro: susirinkimus, paskaitas, laiko knygyną, rengia teatrus, koncertus, gegužines ir steigia savišalpos kasą“.
Vokiečių valdžia 1916 m. draugijos pateikto prašymo oficialiai ją įregistruoti netenkino. 1918 m. draugiją įregistravus, ji pradėjo veikti legaliai, įsteigė savo knygyną-biblioteką, skaityklą, Vaidybos (Scenos mėgėjų), Muzikos (Choro) sekcijas, 1921 m. buvo įkurtas ir Žemaitės teatro rūmų Telšiuose statymo komitetas, pradėta rinkti pinigus šio teatro statybai.
Didelio miesto ir jo apylinkių gyventojų dėmesio sulaukdavo „Kanklių“ organizuojami lietuviški vakarai, gegužinės, kurių metu būdavo rodomi lietuviški spektakliai, vykdavo draugijos choro koncertai, būdavo skaitomos eilės, grodavo draugijos mišrus instrumentų orkestras, samdomas pučiamųjų orkestras, koncertuodavo į renginius pakviesti iškilūs ano meto scenos meistrai.
Pagrindiniai renginiai vykdavo draugijos nuomojamos būstinės salėje, 1912 m. duris atvėrusioje daktarui Jonui Mikulskiui priklausiusioje „Džiugo“ salėje, Dirkstelių-Anulėnų ir Degaičių parkų teritorijose, Telšių miesto sode. Vienok kultūriniam gyvenimui Telšiuose intensyvėjant, didėjo ir konkurencija, išsilaikyti iš lėšų, kurias „Kanklių“ draugija surinkdavo renginių metu, iš gyventojų, besinaudojančių knygyno-bibliotekos ir skaityklos teikiamomis paslaugomis, bei gaudavo iš aukotojų, kasmet darėsi vis sunkiau. 1934 m. draugijos veikla buvo sustabdyta.
Sutelkiantis muziejaus darbas
Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus projektas Telšiuose yra ne tik aktualus, bet ir sutelkiantis šiandienos kūrybines pajėgas. Platindami lietuvybę, entuziastingai įkvėpdami tautiniam darbui, ugdydami tautinio bendruomeniškumo dvasią, telšiečiai tuomet atliko svarbią visuomenės telkimo, gimtosios kalbos skleidimo, tautinės savimonės ugdymo misiją.
Scenos ir dailės mėgėjų draugija „Kanklės“ buvo bene įvairiapusiškiausias tautinio kultūrinio sąjūdžio pavyzdys Lietuvoje. Ji vienijo įvairias kultūrinės meninės veiklos sritis – muziką, vaidybą, šokį, literatūrą, dailę ir jungė šių sričių mėgėjus ir profesionalus vieningai veiklai, bendram tikslui. Tai geras ir sektinas pavyzdys nūdienos kūrybininkams, dažnai užsidariusiems savo amato ar kūrybos celėse.
Muziejus projektui „Ar lengva būti pirmiems? Telšių XX a. pradžios kultūrinis sąjūdis“ įgyvendinti pasirinko panašų draugijos veiklai formatą ir tarsi atkartodamas XX a. pr. vykusių vakarų įvairiapusišką kultūrinį vyksmą įtraukė Telšių žiūrovus į tris mėnesius trunkantį renginių ciklą.
Šis ciklas – tai vienas iš gausių Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus 2022 m. vykusių renginių Lietuvos regionuose, išsamiai pristatantis muziejaus rinkinius ir veiklą, bei kviečiantis susitelkimui ir bendram darbui saugant ir puoselėjant šalies kultūros istoriją ir dabartį.
Projektą finansuoja: Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
