Lietuvos kultūros istorijoje Pauliaus Galaunės pavardė pirmiausia siejama su Lietuvos menotyros, muziejininkystės, dailėtyros, grafikos, ekslibriso istorija. Dažnas jį žino kaip aistringą kolekcininką, sukaupusį vertingas lituanistinės grafikos, ekslibrisų, bibliofilinę kolekcijas.
Ir tik labai mažai kam žinomas faktas, kad P. Galaunė turėjo ir dar vieną mėgstamą kūrybinės veiklos sritį – fotografavimą. Tarp gausių A. ir P. Galaunių namuose-muziejuje saugomų Adelės, Pauliaus ir Kazimieros Galaunių šeimos rinkinių ir kolekcijų neabejotinai svarbią vietą užima fototeka, kurią sudaro per 2000 eksponatų.
Didelė fototekos dalis – nuotraukos, pasakojančios apie Galaunių šeimos, jų aplinkos žmonių gyvenimą, veiklas ir pomėgius Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu. Per šimto šio rinkinio fotografijų autorius yra pats Paulius Galaunė, ir arti pusės šimto fototekoje saugomų nesignuotų nuotraukų autorystę taip pat būtų galima priskirti jam.
Savarankiškai išmokęs fotografuoti, P. Galaunė, kaip rodo išlikusių vaizdų skaičius, siužetai, kokybė, labiau buvo fotografas mėgėjas, jo nenuoseklų kūrybinį palikimą šioje srityje sudaro neformalios asmeninės nuotraukos, sakralinės, etnografinės, nykstančios senosios Kauno architektūros objektų, jų interjerų fiksacijos.
Fotografijos sritis P. Galaunei buvo patraukli, kaip pats pripažino, ir dėl paties prietaiso, skirto atvaizdui gauti: „fotoaparatus labai mėgau, turėjau įvairiausių, juos handliavodavau, kol įsigijau Leicą. Ši, beje, gelbėjo šeimą okupacijos metais, – „ją teko pravalgyti“, – dalijosi prisiminimais profesorius.
P. Galaunės foto palikimas, saugomas A. ir P. Galaunių namuose-muziejuje, yra charakteringas neformalių asmeninių fotografijų rinkinys, kuris yra neabejotinai reikšmingas ikonografinis šaltinis tyrinėjant Lietuvos tarpukario socialinę, kultūros, architektūros istoriją.
