Paroda nukels lankytojus į antikos pasaulį, kuriame gintaras buvo tikra prabangos prekė.
„Mūsų tikslas – pakviesti šiandieninį žmogų atkurti Gintaro kelią ir sužinoti, kaip šis fenomenas įtraukė aisčių pasaulį į tolimuosius mainus, o tai skatino ne tik ekonomikos augimą, bet ir prisidėjo prie aisčių kultūros suklestėjimo. Vienas iš parodos tikslų – pabandyti kartu su lankytojais įsivaizduoti, kaip anuomet vyko kelionė, prasidėjusi Romoje ir pasibaigusi aisčių žemėse“, – sako parodos idėjos autorė ir viena iš kuratorių Lietuvos nacionalinio muziejaus vadovė dr. Rūta Kačkutė.
Tokie kultūriniai mainai lėmė ir pirmąjį aisčių paminėjimą: dar 98 mūsų eros metais Tacitas rašė apie aisčius, vienintelius iš visų seklumose renkančius gintarą, garbinančius Dievų Motiną, javus ar kitokius pasėlius auginančius atkakliau negu tingūs germanai.
Akvilėja ir Karnuntas
„Garsusis „Gintaro kelias“ – tai šiuolaikinis terminas senoviniams prekybos maršrutams tarp Baltijos ir Viduržemio jūrų nusakyti, o imperatoriškoji Akvilėja su savo uostu ir prekybos keliais buvo žinomiausias Baltijos gintaro prekybos ir gamybos centras“, – teigia viena iš kuratorių, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Palangos gintaro muziejaus vadovė dr. Sigita Bagužaitė-Talačkienė.
Du Romos imperijos miestai – Akvilėja ir Karnuntas – Gintaro kelio istorijoje užima ypač svarbią vietą. Akvilėja buvo vienas didžiausių imperijos miestų ir svarbiausias gintaro apdirbimo centras. Parodoje pirmą kartą Lietuvoje bus galima išvysti pagrindinio imperijos gintaro apdirbimo centro – Akvilėjos meistrų iš gintaro sukurtus aukštos kokybės gaminius, skirtus puoštis, taip pat amuletus, kurie, to meto žmonių įsitikinimu, saugojo nuo blogio ar ligų, ir kitus eksponatus.
Karnuntas – tai Romos imperijos miestas-tvirtovė, iš kurio, pasak rašytinių šaltinių, imperatoriaus Nerono pavedimu ir prasidėjo prekybinė ekspedicija gintarui parsivežti. Romėnai iki aisčių kraštų nukeliavo daugiau nei 880 kilometrų, o tai anuomet galėjo trukti apie du mėnesius. Parodoje eksponuojamas ne tik atkurtas romėnų laikų vežimas, bet supažindinama ir su romėno legionieriaus apranga bei kitais atributais, atgaivinančiais to meto dvasią.
Gintaras ne skaldė, o vienijo
Tokio masto tarptautinė paroda Lietuvoje surengta pirmą kartą, o parodos kuratorės akcentuoja, kad gintaras buvo tai, kas skirtingas visuomenes vertė bendrauti ir bendradarbiauti. „Mūsų eros pradžioje įsibėgėjusi prekyba skatino ekonominį augimą, suintensyvino ryšius tarp pačių barbarų genčių ir leido suklestėti vietos bendruomenėms. Santykiuose tarp imperijos atstovų ir barbarų genčių elito bei barbarų pasaulio viduje labai svarbūs buvo ritualai. Tad parodoje bus galima išvysti nemažai ritualus ir mainų įtaką atspindinčių eksponatų“, – sako kuratorė dr. SigitaBagužaitė-Talačkienė.
Kartu eksponuojami archeologiniai radiniai iš Baltijos regiono leis pasigrožėti ir autentiška aisčių kūryba, atsekti intensyvius jų kontaktus su to meto Europa. „Nors aisčiai gyveno atokiau nuo pagrindinių susisiekimo kelių, jų gyvenimas pulsavo vienu ritmu su kitomis Europos gentimis“, – pabrėžia kuratorė dr. Rūta Kačkutė.
Šios įstabios parodos dirbiniai, kurių bendra vertė per milijoną eurų, į parodą atkeliavo ne tik iš šešių Lietuvos muziejų (Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Kretingos muziejus, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, Šiaulių „Aušros“ muziejus, Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, Vytauto Didžiojo karo muziejus), bet ir iš devynių užsienio muziejų: Vienos meno istorijos muziejaus, Karnunto archeologinio parko (Austrija), Nacionalinio Akvilėjos archeologijos muziejaus (Italija), Zagrebo archeologijos muziejaus (Kroatija), Dolenskos Novo Mesto muziejaus, Posavjės Brežicių muziejaus, Ptujaus-Ormožo regioninio muziejaus (Slovėnija), Elbingo archeologijos ir istorijos muziejaus, Gdansko archeologijos muziejaus (Lenkija).
Paroda „1000 000 žingsnių: Gintaro kelias nuo Romos iki Baltijos“ duris atveria spalio 27 dieną ir veiks iki kitų metų gegužės 8 dienos Istorijų namuose (T. Kosciuškos g. 3).
