Keturi Biržų veidai: lietuviškojo tarpukario moderno palikimas Biržuose

XVII a. Biržai buvo prie bastioninės tvirtovės prigludęs, gynybinės sienos saugomas, Radvilų miestas: su tiesiomis gatvėmis, kvartaline sistema ir nedideliais pastatėliais. Namų skaičius, vargu, ar viršijo kelis šimtus. 1662 m. surašyme pažymėti 140 namų, iš jų – 12 valdiškų (rotušė, kalvinų ir liuteronų bažnyčios, mokykla, vaito ir jo padėjėjo bei raštininko namai, kalėjimas, kunigo, budelio, gydytojo ir mokytojo namai).

Miestelėnai turėjo 51 namą, amatininkai gyveno ir dirbo 45 namuose. Kristupo Radvilos įsaku, mieste negalėjo būti tvartų ar ūkinių pastatų. Kelis kartus priešų niokotas, gaisrų siaubtas miestas negalėjo pasižymėti didžiuliais puošniais pastatais.

Tiesa, išlikę mūriniai skliautiniai rūsiai, koklinių krosnių likučiai rodo, kad Biržuose buvo ir nemažų pastatų, tačiau švedai Biržus degino ir plėšė 1625, 1654, 1704 metais, 1682 m. kilusio gaisro metu sudegė beveik visas miestas. Miestelėnai nebuvo suinteresuoti, o ir tiesiog fiziškai nebūtų galėję statyti puošnių ir brangių pastatų.

XIX a. Biržai atgimė jau kaip grafų Tiškevičių miestas. Atsirado puikių mūrinių pastatų, ilgam tapusių pagrindiniais miesto akcentais: baltabokštė katalikų bažnyčia, raudonbokštė evangelikų reformatų bažnyčia, jauki liuteronų bažnytėlė, stačiatikių cerkvė, mūrinė dviejų aukštų ligoninė. Tačiau pats miestas vis tik buvo panašesnis į carinės Rusijos provincijos miestelį: mediniai, dažnai suklypę nameliai, neperbrendamos per purvynę gatvės, šalia namų besiganantys naminiai gyvuliai...

Tačiau Biržais plėtėsi ir juose buvo daugiau kaip 500 pastatų.

Atgavus Nepriklausomybę, atsirado tretieji Biržai: namų skaičius išaugo iki beveik dviejų tūkstančių, nuolat statomi nauji mūriniai pastatai (1932 m. iš 1039 namų 347 pastatai buvo mūriniai).

Miestą puošė turtuolių Jansonų dar XX a. pradžioje pastatyti raudonų plytų rūmai, kuriuose vėliau veikė gimnazija, o dar vėliau – (ir iki šių dienų) paštas. Biržams tapus apskrities centru sparčiai statyti Rotušė, Apskrities rūmai, bankai, gimnazija, gaisrinė.

Miestelėnai taip pat neatsilieka ir „budavoja“ mūrinius gyvenamuosius namus arba erdvius medinius dviaukščius, kuriuos vis dar galima išvysti Kęstučio ir šalia jos esančiose gatvėse. Atsiranda viešbučių, restoranų, kino teatrų, koncertų salė. Įvedama elektra, nutiesiami šaligatviai, gatvės grindžiamos „bruku“, pūškuoja garvežys, gatvėmis birbia automobiliai. Biržai tampa panašūs į bet kurį tuometį europinį miestą.

Deja, 1944 metų vasarą po smarkių mūšių tarp Vermachto ir Raudonosios armijos divizijų, iš Biržų lieka tik griuvėsiai. Mieste sugriauta 70 procentų pastatų. Pokarinėje, iš katalikų bažnyčios bokšto darytoje, nuotraukoje Vytauto ir Rotušės gatvėse matyti vienintelis pastatas – statybininkų suręstas laikinas pastatėlis.

Taip atsirado ketvirtieji – sovietinių laikų – Biržai su mūrinėmis „chruščiovkėmis“, gelžbetonio plokščių penkiaaukščiais, dideliais ir neekonomiškais visuomeninės paskirties bei gyvenamaisiais pastatais.

Tad jeigu man reikėtų atsakyti į klausimą, kokio laikotarpio Biržus aš norėčiau matyti, atsakyčiau vienareikšmiškai – tarpukario miestą su modernizmo architektūros pastatais... Skaitytojas pakraipys galvą: „Kas tai yra? Apie tokius pastatus negirdėjau.“

Garantuoju – kiekvienas biržietis pro tarpukario modernizmo palikimą yra praėjęs šimtus ir tūkstančius kartų. Tačiau kasdien matyti, įprastais tapę, pastatai trukdo į juos pažvelgti šviežiu žvilgsniu.

Modernizmo (pranc. Art nooveau, moderne – šiuolaikinis, vok. Jugendstil arba „secessionsstil“, angl. „modern style“) architektūra – bene vienintelis pasaulinės architektūros stilius, vadinamas lietuviškuoju, o Europos ir viso pasaulio modernizmo architektai mokėsi iš mūsų architektų.

Britų dienraščio „The Guardian“ paskelbtų geriausių Europos miestų, išsiskiriančių art deco stiliaus architektūra, Kaunas nusileido tik Paryžiui, kuriame šis stilius ir gimė.

Šiame sąraše Kaunas aplenkė tokius miestus kaip Valensija, Lisabona, Londonas, Amsterdamas, Maskva ir Berlynas.

2015 metais Kaunas tapo pirmuoju Rytų ir Vidurio Europos miestu, gavusiu UNESCO dizaino miesto statusą. Tais pačiais metais Kauno tarpukario architektūrai suteiktas Europos paveldo ženklas, o 2017 m. sausio 10 d. buvo įtraukta į UNESCO preliminarųjį paveldo sąrašą.

Iki šiol Kaunas išlieka bene vieninteliu miestu pasaulyje, kur buvo pastatyta ir iki šiol išliko tiek daug modernizmo stiliaus pastatų, ir visi jie koncentruojami nedideliame plote.

Iš kur šis stilius atsirado? Kas tai per stilius? Kodėl jis vadinamas lietuviškuoju modernu?

1918 m. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę prasidėjo identiteto paieškos. Naujai susikūrusi valstybė stiprybės ieškojo didingoje istorijoje. Akcentuojama kunigaikščių Kęstučio ir Vytauto veikla, architektai ėmė žavėtis didingu Vilniaus baroku ir jo elementus naudoti statydami pastatus. Tačiau, Lenkijai atėmus Vilnių, politinės nuotaikos pasikeitė, bendros Lenkijos-Lietuvos valstybės palikimas nebuvo akcentuojamas.

Praėjus dešimčiai metų po Nepriklausomybės atgavimo, vis gerėjanti Lietuvos politinė, ekonominė, kultūrinė ir socialinė padėtis leido greitai perimti vakarietiškąjį gyvenimo būdą, kultūrą, vertybes. Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose ir kituose Lietuvos miestuose imtas kopijuoti netik vakarietiškos šukuosenų mados ar apsirengimo stilius.

Architektai taip pat lygiavosi į modernius architektūros pavyzdžius. Ekonomiškai stipri valstybė galėjo sau leisti užsakinėti reprezentacinių pastatų projektus ir jų statybas. Kaunas vos per dešimt metų iš nušiurusio provincialaus medinio carinės Rusijos miestuko tapo Europinio lygio miestu su modernia architektūra. Iš Kauno modernizmas smelkėsi į Panevėžį, Šiaulius, Tauragę, Biržus ir kitus Lietuvos miestus.

Modernioji architektūra išsiskiria vadinamuoju plokščiu horizontalumu, lenktomis formomis, stačiais kampais, vertikaliomis briaunomis (katalikų bažnyčios klebonija). Ritmas ir proporcijos tapo svarbiausiu estetiniu matu. Tačiau architektai nevengė pastatų fasadus pagyvinti ir prasminiais tautiniais simboliais (skautų ženklas ant Biržų rotušės, dab. Regioninio parko direkcijos pastato frontono) bei ornamentais (tautiniu lovatiesių ornamentu dekoruota metalinė Biržų Žemės banko tvora).

Būdingas ir naujų medžiagų – geležies, stiklo, betono ir kt. – pritaikymas.

Modernizmo architektūros pastatuose dažni kampiniai įėjimai (pastatas Rotušės g. 17) ir langai (pastatas Kęstučio g. 6), naudotas itin kokybiškas tinkas, taip pat daug dėmesio skirta vidaus erdvių suplanavimo meistriškumui (Žemės ūkio banko, dab. Šaulių kuopos pastatas).

Kaune kūrė Peterburge mokslus baigę ir pirmuosius pastatus tame mieste projektavęs Karolis Reisonas. Jo darbai Kaune – Karo muziejus, Nepriklausomybės paminklo postamentas, modernizmo šedevru pripažįstama Prisikėlimo bažnyčia, Kauno kunigų seminarijos rektorato pastatas, Žemės ūkio rūmai. Šiauliuose K. Reisonas suprojektavo Sukilėlių paminklą, „Birutės“ saldainių fabriką. Jo darbai taip pat Tauragės ligoninė, Pasvalio komercinė mokykla.

Biržai taip pat neatsiliko, ir pas vieną žymiausių Lietuvos architektų užsakinėjo projektus. Spėjama, kad K. Reisono projektuotas yra Kęstučio ir Rotušės gatvių sankryžoje akį traukiantis kampinis pastatas, kuriame dabar įsikūręs naktinis klubas. Galbūt, Prisikėlimo bažnyčios autoriaus projektuotas yra ir ypač puošnus, bokšteliu padabintas, pastatas Kęstučio g. 4, kuriame dabar veikia parduotuvė.

Kitas žymus tarpukario Lietuvos architektas Mykolas Songaila suprojektavo Valstybės teatrą, Lietuvos banko rūmus, VDU Fizikos ir chemijos fakultetą. Vadovavo Panevėžio, Mažeikių, Kretingos, Raseinių, Tauragės bankų projektavimui ir statybai. Suplanavo VDU miestelį Aleksote.

Biržuose M.Songailos palikimas – puikus Žemės ūkio banko pastatas su moderno stiliaus žibintu prie vartų, tipiniais art deco interjerais pastato viduje ir nuostabia, lietuvišku ornamentu dekoruota, metaline tvora.

Vytautas Landsbergis-Žemkalnis projektavo Prancūzijos pasiuntinybės pastatą, Šakių, Kyburių (Pasvalio raj.) ir Kybartų bažnyčas, Vytauto Didžiojo universiteto pastatus, Prekybos, pramonės ir amatų rūmus, Valstybės teatrą, Kūno kultūros rūmus, Kauno apskrities savivaldybės rūmus. Biržuose šio architekto palikimas – „Saulės“ gimnazijos rūmai, puošti į akis nekrentančiomis puikiomis stilizuotomis dorėninėmis kolonomis. Beje, biržiečių išrankumą liudija faktas, kad gimnazijos pastato projektas buvo pasirinktas tik iš ketvirto karto.

Ketvirtasis žymus nepriklausomos Lietuvos architektas buvo Feliksas Vizbaras. Jo palikimas – Centrinis Kauno paštas, Ateitininkų sąjungos centro valdyba, dab. Kauno technologijos universitetas, „Pažangos“ bendrovės rūmai, dab. VDU Menų fakultetas, Prezidento Antano Smetonos Užugirio dvaro pastatai prie Lėno ežero ir Užulėnio mokykla, garsieji Kauko laiptai, leidyklos „Šviesa“ pastatas. Šio architekto palikimas mūsų rajone – 1927–1936 metais pastatyta Papilio Nekaltosios Švč. Mergelės Marijos bažnyčia.

Biržuose yra ir daugiau puikių modernizmo pavyzdžių: jau minėtoji 1931 m. pastatyta katalikų parapijos klebonija, 1930 m. pagal Rygos architekto M. Lurje projektą pastatyta naujoji sinagoga (Karaimų g. 15), savivaldybės pastatas, Likėnų I gydomojo korpuso pastatas. Biržų rotušės, kurioje veikė muziejus (dabar – Regioninio parko administracija), fasadą puošė skautų ženklas – lelija. Vieta herbui ir dabar yra ant frontono, tik sovietiniais metais, žinoma, skautų ženklo niekas neatkūrė.

Išraiškingomis, tačiau minimalistinėmis formomis, pasižymi ir 1931 m. statyta spaustuvė, kurioje dabar veikia „Biržiečių žodžio“ redakcija.

Trikampis frontonas, pusapvalės formos laiptinė liudija modernistinę pastato kilmę.

Mūsų miestas išsiskiria ne tik tuo, kad tarpukario Lietuvos valdžia skirdavo lėšų administracinių ar visuomeninės paskirties pastatų statybai – moderno stilių išlaikė statydamiesi ir patys biržiečiai.

Puikūs tarpukario moderno architektūros pavyzdžiai yra dviaukščiai pastatai Rotušės gatvėje, sovietmečiu išdarkytas, tačiau kai kuriuos elementus išsaugojęs trijų aukštų pastatas J. Basanavičiaus g. 18, gyvenamasis namas Kilučių g. 49 ir ypač – puikiai moderno stilių išlaikęs pastatas šalia „Aušros“ mokyklos Vytauto g. 4.

Šiame pastate suderinti visi moderno bruožai – ir plokščias horizontalumas, išreikštas horizantaliomis, fasadą kertančiomis linijomis, lenktos formos derinamos su stačiais kampais, vertikaliomis briaunomis. Pastato akcentas – ovalo formos langelis virš antrojo aukšto laiptinės.

Kitą kartą, atvykę aplankyti Biržų, nepamirškite atkreipti dėmesį į aprašytuosius pastatus – lietuviškojo tarpukario moderno palikimą. Neabejoju, čia paminėti ne visi pastatai. Moderno pastatų arba bent jau jų detalių rasite ir daugiau. Sėkmės paieškose ir atradimo džiaugsmo.