Parodoje eksponuojami keturi 2020–2021 m. įsigyti gobelenai. Pirmasis – Briuselio audyklų gobelenas, vaizduojantis pergolę su amforomis, priklauso vadinamajam „pergolių tipui“ ir yra išaustas apie 1600 metus. Audinyje vaizduojamo peizažo fone matoma puošnių kolonų remiama, vynuogėmis apaugusi pavėsinė su amforomis ir gėlių puokštėmis. Tokie audiniai XVI a. viduryje paplito Flandrijos audyklose ir buvo populiarūs kone visą šimtmetį, – rūmuose jie dažnai iš dalies atstodavo žiemos sodus.
Kiti du nauji audiniai – poriniai gobelenai iš serijos „Sodas su Ovidijaus figūromis“, vaizduojantys sodus su Ovidijaus „Metamorfozių“ personažais. Vienas jų – „Sodas su Venera ir Adoniu“, antrasis – „Sodas su Tesėju ir Ariadne“. Serija išausta apie 1610 m. Kornelio Matenso (Cornelis Mattens, 1576/1577–1640) audimo dirbtuvėse Briuselyje.
Dar vienas parodoje pristatomas gobelenas „Romulas perduoda Amulijaus galvą Numitorui“ yra išaustas žymiose Franso Gebelso (Frans Geubels, kūrė XVI a. vid. – 1595 m.) dirbtuvėse Briuselyje laikotarpiu tarp 1550 ir 1575 m., jis priklauso „Romulo ir Remo“ audinių serijai. Ši tema buvo populiari Flandrijoje nuo XVI a. vidurio iki XVII a. pirmos pusės, kai Renesanso laikais atgijo susidomėjimas Antika ir jos mitais.
Parodoje pristatomus įsigytus gobelenus galima apžiūrėti iki lapkričio 20 d., vėliau jie laikinai papuoš Lietuvos prezidentūros rūmų reprezentacines erdves.
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų gobelenų istorija
Gobelenai Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose Vilniuje minimi tiek XVI, tiek XVII a. Gediminaičių-Jogailaičių ir Vazų dinastijų valdovų rezidavimo laikais. Vilniaus rūmuose dažniausiai lankėsi ir labiausiai juos puoselėjo Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas (1544/1548–1572). Neabejojama, kad Žygimanto Augusto gobelenų kolekcija ne tik dažnai puošė vilnietišką rezidenciją, bet čia buvo užsakyti ir ankstyviausieji heraldiniai bei bibliniai gobelenai, o už juos sumokėta iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždo.
Lenkijos ir Lietuvos valdovo Žygimanto Augusto meninių audinių istorinė kolekcija tapo kelrode žvaigžde siekiant sukurti naują Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų gobelenų rinkinį. Naujai suformuota gobelenų kolekcija simboliškai grąžino Vilniaus rūmams buvusią jų reprezentacinę funkciją, pabrėžė istorinių rinkinių vertę, o muziejui leido tapti tarptautiniu mastu svarbiu istorinių meninių audinių centru. Nauja XVI–XVII a. Gotikos, Renesanso, Manierizmo ir ankstyvojo Baroko stilistiką atspindinčių istorinių gobelenų kolekcija, skirta Vilniuje atkurtų Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų interjerams, pradėta formuoti 2004 metais.
Italijos, Prancūzijos, Belgijos, Vokietijos, Nyderlandų, JAV ir kitų šalių antikvariatuose, aukcionuose ir privačiose kolekcijose buvo ieškoma audinių, savo menine stilistika, tematika, chronologija ir geografine kilme susijusių su istorine Lietuvos valdovų kolekcija. 2004–2012 m., iki rūmų ekspozicijų atvėrimo lankytojams, buvo įsigyti 25 gobelenai. Iš jų istoriškai vertingiausias yra herbinis gobelenas su Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto jungtiniu herbu, išaustas 1544–1548 m. Flandrijoje. Herbinių ženklų kompozicija šiame gobelene akivaizdžiai liudija, kad šis meninis audinys užsakytas Žygimanto Augusto kaip Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir turėjo puošti jo Vilniaus rezidenciją.
2013–2021 m. Valdovų rūmų muziejaus gobelenų kolekcija pasipildė dar dešimčia kitų istorinių audinių ir tapo skaitlingiausia bei svarbiausia XVI–XVII a. gobelenų kolekcija Lietuvoje ir Baltijos šalyse, keliančia ir tarptautinės mokslinės bendruomenės susidomėjimą. Naujai įsigyti gobelenai iki tol sukauptą kolekciją papildė temiškai ir chronologiškai. Valdovų rūmų muziejaus sukaupta istorinių meninių audinių kolekcija Lietuvos muziejų senųjų gobelenų rinkinius bei nacionalinį šio europinio kultūros ir meno paveldo fondą padidino daugiau nei du kartus, o Lietuvoje saugomų audinių kolekcijos reprezentuojamas laikotarpis pailgėjo apie 150 metų, nes ankstyviausi Valdovų rūmų muziejaus gobelenai siekia pačią XVI a. pradžią.
Keturi iš 2020–2021 m. pandemijos įkarštyje įsigytų gobelenų pristatomi šioje parodoje. Briuselio audyklų gobelenas, vaizduojantis pergolę su vazomis ir priklausantis vadinamajam „pergolių tipui“, išaustas apie 1600 metus. Pergolėse dažniausiai vaizduojamos įvairiaformėmis kolonomis paremtos pavėsinės, apvytos vijokliniais augalais ar vynuogėmis, dažnai su vazomis ir gėlių puokštėmis, peizažo fone. Tokie audiniai paplito Flandrijos audyklose XVI a. viduryje ir buvo populiarūs kone visą šimtmetį. Rūmuose jie dažnai atstodavo žiemos sodus. Du nauji audiniai papildė muziejaus verdiūrų kolekciją. Tai poriniai gobelenai iš serijos „Sodas su Ovidijaus figūromis“, vaizduojantys sodus su Ovidijaus „Metamorfozių“ personažais.
Vienas jų – „Sodas su Venera ir Adoniu, antrasis – „Sodas su Tesėju ir Ariadne“. Serija išausta XVII a. pirmoje pusėje Kornelio Matenso audimo dirbtuvėse Briuselyje. Ketvirtasis parodoje pristatomas gobelenas „Romulas perduoda Amulio galvą Numitorui“ išaustas žymiose Franso Gebelso dirbtuvėse Briuselyje XVI a. pabaigoje ir priklauso „Romulo ir Remo“ audinių serijai. Ši tema buvo populiari Flandrijoje nuo XVI a. vidurio iki XVII a. pirmos pusės, kai Renesanso laikais atgijo susidomėjimas Antika ir jos istorijomis.
